Be to, ekonomistai jau prognozuoja euro zonai šiemet neišvengiamą recesiją. Metinė infliacija vasarį euro zonoje tik per plauką sumažėjo dėl atpigusios energijos. Kitos prekės ir paslaugos toliau brangsta.
Taip marijampoliečiai kalba apie pabrangusias paskolas:
„Palūkanos žvėriškos, naudos nebūtų, didelė permoka.“
„Nėra stabilumo, niekas negarantuoja, kaip bus toliau.“
„Dabar ne tik būsto ekonomika, viskas keičiasi, nestabilu.“
Ir galo paskolų brangimui dar nematyti. Prieš mėnesį padidinęs paskolų normą puse procento, po dviejų savaičių Europos centrinis bankas greičiausiai žengs dar vieną tokį žingsnį. Euro zonoje infliacija tebesiaučia ir, nors per mėnesį sumažėjo viena dešimtąja procento dalele dėl sumažėjusių energijos kainų, dauguma kitų prekių ir paslaugų toliau sparčiai brangsta, tad infliacija artėja prie 6 proc. Siekdamas ją stabdyti, centrinis bankas šiemet toliau turės didinti palūkanas.
„Jie tikriausiai kels bazines palūkanas 0,5 proc. nuo 2,5 iki 3 proc., kai pakels. Panašu, tai nebus paskutinis padidinimas. Infliacija tampa vis labiau probleminė“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Šių metų pabaigoje kai kurie ekonomistai prognozuoja pusės metų euriborą pasieksiant ir 5 proc. Tad perspėja, kad kiekvienas papildomas palūkanų procentas turintiems 100 tūkst. eurų paskolą metinę įmoką padidins 1 tūkstančiu eurų. Ir jei šiuo metu už tokią paskolą tenka mokėti papildomus 3 tūkstančius eurų per metus, o metų gale metinis pabrangimas gali pasiekti ir 5 tūkst. eurų.
„Jei turime 100 tūkst. eurų paskolą, kas artima vidutinei Lietuvos būsto paskolai, ši situacija prideda 1 tūkst. papildomų išlaidų per metus. O metų pabaigoje galime pasiekti 5 proc. euriborą“, – sako finansų ekspertas Marius Dubnikovas.
„Reikia planuotis, galvoti, kur gali pasispausti, pasimažinti arba kur pajamas pasididinti. Reikia nespėlioti, kur bus euriboras, o turėti prielaidas, jei bus euriboras 3,5–4,5 procento“, – tvirtina ekonomistas Tadas Povilauskas.
Europos centriniam bankui kovojant su įsibėgėjusia infliacija, didesnėmis palūkanų normomis, anot ekonomistų, eurozona vis labiau grimzta į recesiją.
„Dauguma ekspertų Lietuvoje ir užsienyje pernai sakė, kad eurozona išvengs recesijos, bet dabar šį klausimą galima uždaryti. Dėl ECB politikos Europa neišvengs recesijos, ji ateis antrą pusmetį“, – tikina A. Izgorodinas.
„Turime nuodijimo efektą. Aukštos energijos kainos rugpjūtį–rugsėjį papuolė į tiekimo, gamybos grandines, valgome produktus, kurie pagaminti aukštomis energijos kainomis. Kad sistema išsivalytų, reikia 6–8 mėnesių“, – kalba M. Dubnikovas.
Aukštos palūkanų normos į rekordines aukštumas pučia bankų pelną ir skriaudžia ne tik paskolas turinčius gyventojus, bet ir verslą.
„Verslui jis labai skausmingas, ekonomika yra recesijos cikle. Mažėja užsakymai ir maržos, uždirba mažai, dėl sukilusių energijos kainų verslai dirba nuostolingai, šiuos metus laiko išgyvenimo metais. jei palūkanos smogs, bus dar sunkiau. Bankrotų turėsim didesnių, pelnus mažesnius“, – komentuoja Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos vadovas Sigitas Besagirskas.
Europos centrinio banko vadovė Christine Lagarde tvirtina, kad ir toliau didins palūkanų normas, kol pasieks tikslą, kad vidutinė metinė infliacija eurozonoje grįžtų prie tikslinės dviejų procentų ribos.
