Pokalbis su L. Kojala – TV3 žinių „Dienos komentare“.
Visą tą laiką, kai Rusijos artilerija ir raketos žudė ukrainiečius, NATO strateginėje koncepcijoje Rusija buvo įvardijama kaip partnerė. Dabar jau girdime, kad Rusija įvardijama kaip priešas. Sakykite, ką tas naujas įvardijimas duoda Lietuvos saugumui?
Pats įvardijimas turbūt yra labiau simbolinis veiksmas. Bet išties, kiek daugiau nei prieš dešimtmetį, rengiant strateginę koncepciją netgi dalyvavo tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Tai turbūt yra gera iliustracija, kaip per tą dešimtmetį pasikeitė santykiai.
Bet mums svarbiau ne pats įvardijimas, bet konkretūs žingsniai, kurie yra susiję su NATO pajėgumų didinimu, taip pat apskritai su tuo, kad NATO pereina į naują etapą, kuriame prie tų įsipareigojimų, kurie yra numatyti planuose, yra atsirandančios konkrečios pajėgos tiems įsipareigojimams įgyvendinti.
Mums sakoma, kad iki šiol turėjome 1000 vokiečių karių, o po šitų istorinių NATO sprendimų turėsime net 2000, o tai neatrodo labai optimistinis pažadas. Kaip jūs manote?
Tai yra pažadas, kuris yra labiau realistinis negu optimistinis. Turbūt Lietuva ir neapsibrėžtų tuo, kad brigada išsprendžia visas problemas ir turėtume būti ramūs. Kyla klausimas ir mums patiems – ar mes esame pajėgūs priimti papildomus sąjungininkų pajėgumus? Panašu, kad infrastruktūra dar iki galo nėra sutvarkyta, kad tai galėtų įvykti.
Pone Kojala, ar ta pati problema, kuri galioja kalbant apie vokiečių brigadą, kuri visa negalėtų būti dislokuota Lietuvoje, negalioja ir oro gynybos pajėgoms? Juk mes, panašu, neturime galimybių Lietuvoje priimti eskadrilės ar dviejų, nes net dabar situacija nėra pati geriausia.
Iš dalies taip. Be abejo, tai irgi pareikalautų namų darbų, bet taip pat yra labai svarbu, kad NATO augtų šioje srityje. Augtų nuo oro policijos misijos, kuri yra labai reikšminga ir lydi mus visą narystės laikotarpį, bet vis tik šiandien, ko gero, nebėra adekvatus atsakas situacijai, kurioje turime labai grėsmingą priešą savo kaimynystėje.
Manau, kad judėjimas teisinga linkme vyksta, bet tai dar nebus tie sprendimai, kurie bus staiga Madrido viršūnių susitikime priimti ir iš karto įgyvendinti. Tam tikrai prireiks laiko.
Žinome, kad labai didelę reikšmę mūsų regiono saugumui turi JAV karinis buvimas Europoje. Daug kas bijo, kad rinkimus Amerikoje gali laimėti Donaldas Trumpas. Jei iš tikrųjų respublikonai laimėtų artimiausius rinkimus – ne tik prezidento, bet ir kongreso – kas atsitiktų? Ar nepakistų JAV politika Europoje? Ar jie nepradėtų atitraukinėti savo pajėgumų?
Taip, galėtų pakisti. Iš tikrųjų, yra labai sunku nuspėti, ką prezidentas Trumpas, jei būtų perrinktas dar kartelį, nuspręstų daryti. Matėme, kad jis norėjo išvesti pajėgumus buvusius Vokietijoje, bet kita vertus didino juos Lenkijoje. Negalime pamiršti ir vieno NATO viršūnių susitikimo, kuriame Donaldas Trumpas buvo prezidentas. Žinome ne iš vieno šaltinio, kad JAV lyderis rimtai svarstė galimybę pareikšti, kad JAV apskritai palieka aljansą.
Tai tikrai būtų gerokai susilpninę sąjungininkų vienybę ir ko gero, dabartiniame kontekste, sudavę NATO tokį smūgį, kuris būtų galėjęs pastumti aljansą į istorijos paraštes.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
itartinu musu visu bendru atzvilgiu...
