NATO viršūnių susitikimą G. Nausėda įvardijo „labai svarbiu ir istoriniu“.
„Tikimės drąsių sprendimų. Visų pirma, Rusiją turime apibrėžti kaip ilgalaikę grėsmę NATO ir naudoti visą surinktos gynybos jėgą. Antras labai svarbus klausimas mano šalies, Baltijos regionui, rytiniam aljanso flangui – gynyba. Negalime per daug pasikliauti informacija dėl Kaliningrado ir Baltarusijos faktoriaus. Tai priežastys, kodėl mums tikrai reikia [kareiviškų] batų ant žemės“,– kalbėjo jis.
Prezidentas taip pat pridūrė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Šolcu yra pasirašęs dokumentą, kuriame nurodoma, kad šalis yra pasirengusi panaudoti papildomas karines pajėgas, kad prisidėtų prie regiono saugumo.
G. Nausėdos teigimu ypač svarbu kalbėti apie oro gynybos apsaugos sistemą, pereinant „nuo oro policijos režimo į oro gynybos režimą“.
Kalbėdamas apie tolimesnį palaikymą Ukrainai jis pabrėžė, kad „turime būti griežti, ryžtingi. Negalime sustoti ar priimti pusėtinų sprendimų“.
„Turime eiti iki galo, nes tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, yra kova už laisvę. Ir ne tik kovoti už Ukrainos, bet kovoti ir už mūsų visų laisvę. Visų pirma, Rytų Europos šalis. Mes turime likti su jais ir palaikyti [Ukrainą]“, – akcentavo prezidentas, teigdamas, kad savo veiksmai Rusija išbando šalių naudojamą saugumo architektūrą.
Šalies vadovas Madride žurnalistams taip pat teigė, kad šalis agresorė turėtų suprasti, kad Europa ir demokratinis pasaulis nėra silpni.
„Silpnieji negali priimti sprendimų, kurių reikia. Ir tai yra mūsų atsakas Rusijai. Ir labai tikiuosi, kad pasinaudosime šia galimybe. Tai turbūt paskutinė proga priimti sprendimą, kuris bus pakankamas sustabdyti Rusiją, sutrukdyti Rusiją nuo tolimesnių veiksmų ir pasiekti, kad ši avantiūra, jei galiu ją taip pavadinti, nebebus tęsiama. Nes jei bus tęsinys, kitas taikinys bus Baltijos šalys arba visi kiti Europoje, nes apetitas atkurti imperiją yra tiesiog neribotas“, – sako G. Nausėda.
„Aš manau, kad didinti karinį pajėgumą rytiniame NATO flange yra savalaikis ir labai veiksmingas sprendimas“, – nurodė jis.
Kalbėdamas apie Suvalkų koridorių šalies vadovas neatmetė, kad Rusija jį gali išnaudoti tiek geopolitiškai ir strategiškai.
„Turime jį uždaryti. Visų pirma, su stipria mūsų šalių gynyba. Tai vienintelis kelias, kuriuo galime eiti“, — nurodė jis.
Jis taip pat paragino Vakarų šalis spartinti sprendimų priėmimą dėl paramos Ukrainai.
„Laiko faktorius yra esminis. Kiekvieną dieną žudomi žmonės, naikinami miestai ir naikinama infrastruktūra (...) yra pernelyg ilgo laukimo kaina“, – tvirtino prezidentas.
Lietuva bei kitos Baltijos ir Vidurio Europos šalys taip pat siekia, kad naujojoje NATO strateginėje koncepcijoje, kuri nekeista jau 12 metų, Rusija būtų įvardinta kaip grėsmė,
