Išsigando ir pacientai: ar nebus taip, kaip per pandemiją, kai ligoninės buvo uždarytos ir nebeteikiamos tam tikros paslaugos. O Sveikatos apsaugos ministerija ramina – įstaigoms bus skirtas papildomas finansavimas. Tiesa, jau puse lūpų kalbama, kad gydymo įkainiai gali augti ir pacientams.
Vilkaviškio rajono ligoninės baseine gydomuosius pratimus atlieka būrelis pacientų. Tokias procedūras, po įvairių negalavimų, kaip reabilitaciją, skiria gydytojai. Tačiau šios paslaugos vilkaviškiečiai gali netekti. Įstaigos vadovas skaičiuoja, kad per metus kaštai už elektrą pabrango aštuonis kartus. Baseinas tapo sunkiai įkandama prabanga. Įstaigoje sumažintas ir apšvietimas tiek lauke, tiek patalpose. Vilkaviškio ligoninė turi įsirengusi saulės kolektorius, tačiau šie gelbsti tol, kol šviečia saulė.
„Kol bus saulėtos dienos, mes ir toliau baseiną šildysime saulės šviesa. Jei bus labai apniukusios dienos, o elektra dar brangs, gal ir atsisakysime baseino šildymo, todėl šitos paslaugos galime ir neteikti“, – sako Vilkaviškio ligoninės direktorius Linas Blažaitis.
Marijampolės apskrities ligoninė – kai kuriuose koridoriuose jau išjungta šviesa, kondicionieriai, naktį, kiek įmanoma, irgi sumažintas apšvietimas lauke. Įstaigos direktorius sako, kad nebežino, kaip daugiau sutaupyti. Ir ši ligoninė turi ant stogo saulės baterijas. Bet jos padengia tik vieno iš 12 mėnesių elektros sąskaitą. O palyginus šių metų rugpjūčio sąskaitą su pernykšte, dabartinė tiesiog kosminė: „Sąskaita už elektrą padidėjo 368 procentais.“
Anot direktoriaus, pernai rugpjūtį už elektrą ligoninė mokėjo kiek daugiau nei 22 tūkstančius eurų, už praeitą mėnesį atėjusi sąskaita sukėlė šoką – daugiau nei 106 tūkstančiai eurų.
„Tai, iš tiesų, stulbinanti suma ir skirtumas stulbinantis. Nepaisant, kad ateis šildymo sezonas. Vėlgi turime skaičiuoti pinigus ir žiūrėti, kur galima sutaupyti“, – teigia Marijampolės ligoninės direktorius Mantas Čėsna.
O pacientai nerimauja matydami ligoninėse išjunginėjamas šviesas. Žmonės bijo, kad nepasikartotų koronaviruso pandemijos scenarijus, kai dėl užkrato nebuvo teikiamos kai kurios paslaugos.
Baiminamasi, kad dabar dėl brangios elektros gali strigti gydymo įstaigų darbas:
„Ligoninė – labai svarbi įstaiga. Taupyti tikrai nesutaupysi. Nėra, ką taupyti.“
„Manau, kad čia taupyti tikrai neverta.“
Ligoninės ramina: įstaigos turi sutaupiusios pinigų „juodai dienai“. Kas mėnesį, kad kelis dar pajėgtų sumokėti mokesčius.
„Aš noriu tikėti, kad taip nebus. Aš tikiu, kad Vyriausybė priims vistiek kažkokius sprendimus. Bet kokiu atveju, gydymo įstaigos išskirtinės tuo, kad negali nutrūkti procesas, negali nutrūkti gydymo paslaugos“, – sako M. Čėsna.
Kauno klinikų vadovas suskaičiavo, kad per pirmus šių metų aštuonis mėnesius įstaiga už elektrą sumokėjo beveik 2 milijonais eurų daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Ir vardija, ką už tokią sumą galima nupirkti.
„Tai daug ką galima nupirkti – du kompiuterinius tomografus, du magnetinio rezonanso aparatus. Tai suprantama, kad mes ženkliai mieliau investuotume į tokius dalykus nei sumokėtume už elektrą“, – kalba Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius.
Kauno klinikos taip pat turi saulės kolektorius. Yra paruošę projektą statyti daugiau jėgainių, bet tenka stoti į ilgą eilę: šiuo metu daug kas nori jas įsirengti. Anot Valstybinės ligonių kasos vadovo, problema yra žinoma ir bus sprendžiama. Bet, sako, ir pačios gydymo įstaigos turėtų ūkiškiau tvarkytis ir labiau taupyti.
„Tomis pačiomis sąlygomis ligoninės tvarkosi skirtingai. Tą mes akivaizdžiai matome ir suprantame, kad tai ir jų atsakomybė šitomis nelengvomis sąlygomis tvarkytis taip, kad užtikrintų paslaugų teikimą ir atliktų savo misiją“, – teigia VLK direktorius Gintaras Kacevičius.
Anot direktoriaus, privalomojo sveikatos draudimo fonde yra nemažas rezervas, skirtas ekstremalioms situacijoms. Drastiškai išaugus elektros kainoms situacija tapo išties ekstremali, tad nutarta gydymo įstaigoms mokėti daugiau už atliktas paslaugas.
„Nuo spalio mėnesio mes padidiname balo vertę arba kitaip tariant įstaigos gaus už suteiktas paslaugas didesnę kainą. Be abejonės, aš suprantu, ką įstaigos sakytų, kad to neužteks“, – kalba Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Motiejūnienė.
Ar pacientai ir gydymo įstaigų darbuotojai gali pajusti išaugusias išlaidas, viceministrė negali pasakyti. Anot jos, gydymo įkainiai žmonėms, bent artimiausiu metu, neturėtų didėti. Nebent privačiose įstaigose.
„Sunku pasakyti, koks kainų pokytis bus į ateitį. Šiandien dienai mes dedame visas pastangas ir tikriausiai nėra sakoma, kad nevykdysime Šakos kolektyvinės sutarties, kad darbuotojų sąskaita, visuomenės sąskaita, tikrai ne. Bet situacija, be abejonės, gali keistis, žiūrėsime, kas mūsų laukia“, – sako A. Motiejūnienė.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms šiais metais buvo numatyta kiek daugiau nei milijardas 900 tūkstančių eurų. Papildomai skirta dar 30 milijonų.
