„Tokios šventės jeigu nėra, tai žmogus visą laiką įkvėpdamas gaunasi labai įsitempęs, pavargęs, neproduktyvus, neefektyvus. Tai nieko gero neduoda“, – sako statybinės chemijos produktų vystymo ir platinimo „Tegra Group“ valdybos pirmininkas Rinardas Goda.
Šventė, apie kurią kalba statybinės įmonės vadovas, šiame biure vyksta kiekvieną penktadienį. Prieš trejus metus vyras kompanijoje nusprendė įdiegti naują tvarką – vieną darbo dieną skirti tik tobulėjimui, bendravimui tarpusavyje, įmonės rezultatų aptarimui. Penktadienį nė vienas darbuotojas čia nerengia ataskaitų, nesusitikinėja su klientais, nepradeda naujų projektų.
Be to, ištuštėja ir darbo vietos. Visi persikelia į kitas įmonės patalpas Trakuose, prie ežero. Tačiau pirmas šios naujovės pusmetis, pasak įmonės vadovo, buvo nelengvas.
„Buvo daug piktos nuostabos iš kai kurių žmonių, nes sakė, kad už mus niekas darbo nepadarys. Mums reikės per keturias dienas įvykdyti penkių dienų darbus. Tarkime, buhalteris koks nors ar pardavimų vadybininkas, na, turės padaryti“, – pasakoja R. Goda.
Teigiami pokyčiai pasijuto po pusės metų. Pasak įmonės vadovo, tokį daugelyje kitų įmonių neįprastą penktadienį be galo vertina visi kalbinti įmonės darbuotojai:
„Tie penktadieniai tikrai pritraukia dar labiau prie įmonės ir net minčių nėra apie kitas kompanijas. Kitos kompanijos iš tiesų net domisi, ką mes veikiam per tuos penktadienius, atvažiuoja pas mus.“
„Gerai, kad tas penktadienis yra kaip ir atsipūtimas, kaip ir darbas, kaip ir susidėliojimas kitai savaitei arba apžvalga to praėjusio laikotarpio. Aš manau, kad tai tiesiog efektyviau.“
„Jeigu nuo 8-ių iki 8-ių dirbsi – nupuši žmogus. Tai penktadieniais ir duodama yra, kad… kitas yra darbas. Tas pats brainstormas.“
Lietuvoje yra dar kelios kompanijos, kuriose dirbama ne penkias, kaip įprasta, o tik keturias dienas per savaitę. Tokia tendencija vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Technologijos gigantas „Microsoft“ išbandė tai Japonijoje, šalyje, garsėjančioje chronišku persidirbimu. Rezultatai nudžiugino – kompanijos atstovai teigia, kad produktyvumas kompanijoje išaugo net 40 procentų. Socialinės ir darbo ministerijos viceministrė Eglė Radišauskienė tikina – norint tokią tvarką galėtų įsidiegti ir daugiau Lietuvos kompanijų.
„Reikėtų visiems susitarti. Galbūt profesinės sąjungos nacionaliniame lygmenyje ir darbdavių organizacijos nacionaliniame lygmenyje galėtų susitarimą padaryti dėl keturių dienų. Taip kad iš esmės – kodėl gi ne. Kai kurios valstybės – imkim Švediją ir Skandinavijos šalis, jie jau skatina mažiau dirbti“, – teigia viceministrė Eglę Radišauskienė.
Tačiau ekonomistas Algirdas Butkus šiuo klausimu su viceministre sutinka tik iš dalies. Pasak jo, 4 darbo dienų savaitės galbūt sulauks tik mūsų anūkai. Kol kas tam galimai esame nepasiruošę.
„4 darbo dienų savaitei yra būtinos dvi sąlygos. Mes turime būti labai turtinga valstybė, plius pas mus turi būti perteklinė darbo jėga. Ir kaip vienas iš variantų tokiu atveju spręsti užimtumo problemas. Tolimoje ateityje tai bus, tačiau, kaip aš sakau, ne mums būnant darbo rinkoje“, – mano ekonomistas A. Bartkus.
Į klausimą, ar norėtų dirbti mažiau ir turėti dar vieną dieną sau, skeptiškai žvelgia ir kai kurie kalbinti vilniečiai:
„Mes nesurenkam pakankamai į biudžetą. Tai aišku, mes galim dirbti keturias dienas, bet tuomet turėsime mokėti labai didelius mokesčius.“
„Reikia dirbti daugiau. Dėl to, kad man atrodo, kad su darbu ir puošiam visą tai. Visą Lietuvėlę. O jeigu nedirbsime, tai nieko ir neturėsime.“
„Čia yra du aspektai. Biudžetininkai, kurie gauna atlyginimus iš mokesčių mokėtojų pinigų, ir verslininkai. Verslininkai gali spręsti, ką nori. Na, o biudžetininkai turėtų atidirbti turbūt.“
„Gal geriau būtų dar truputį ilgiau padirbėti. Keturias dienas, bet turėti ilgesnę, kaip sakyti, laisvų dienų kiekį.“
„Teigiamai. Kuo mažiau dirbti, tuo geriau. Šeimai lieka daugiau laiko.“
Tačiau darbdavių konfederacijos atstovas Danas Arlauskas tikina – kol kas 4 darbo dienų savaitė Lietuvai yra neįmanoma. Pasak jo, mažesnio darbo krūvio greitu metu tikrai gali prireikti, nes įtampa, su kuria susiduriama kasdien vis sunkiau pakeliama. Darbuotojams dėl padidėjusio informacijos srauto reikia didesnio laiko atsigauti. Tačiau kol kas tai dar sunkiai įgyvendinama.
Esą, kad trumpesnė darbo savaitė taptų realybe, turi pasikeisti darbuotojų mentalitetas. Pasak darbdavių atstovo, kol kas žmonės tam mūsų šalyje dar yra nepasiruošę.
„Jeigu mes šiandien atsisakysime tos vienos dienos, mūsų BVP labai stipriai nukris. Pajamų skaičiavimas labai paprastas. Tai daliai sumažės atlyginimas. Jei 5 dienos, tai praktiškai 20 procentų sumažės atlyginimai. Galbūt tas variantas irgi. Jei mūsų mentalitetas pasikeis ir mes mažiau vartosime“, – sako pramonininkų konfederacijos atstovas Danas Arlauskas.
Viena užsienio kompanija, turinti filialą ir Lietuvoje paskelbė, kad nuo 2020-ųjų sausio visi darbuotojai galės apmokamai atostogauti kiek tik jiems norėsis. Šios įmonės vadovai tikisi, kad tokiu būdu, atostogaujant kada užsimanius, žmonės pailsės, kiek jiems atrodys būtina. Pasak šios įmonės atstovų, kol kas visas jam priklausančias atostogas išnaudoja retas darbuotojas.
