Tokių šunų rengimas kainuoja daugiau kaip 15 tūkstančių eurų, o negalią ar ligą turintys žmonės visapusiška jų pagalba Lietuvoje naudotis negali. Nėra nei tai reguliuojančios įstatymų bazės, nei tam numatyto finansavimo.
10-ties mėnesių vokiečių aviganė Mulan, kuri mokosi būti cerebriniu paralyžiumi sergančios Ajanos asistente. Mulan yra pirmasis toks šuo Lietuvoje, specialiai dresuojamas tam, kad palengvintų judėjimo negalią turinčios merginos gyvenimą.
„Iškviesti pagalbą, jeigu man kažkas yra negerai. Kol kas sprendžiam problemą, gal balsu, kol nėra Lietuvoje sistemos, kol bus įsteigta. Antras dalykas, tai plėškė, į kurią galėčiau įsikibti ir vaikščioti kartu. Ir trečias dalykas. Aišku, ta emocinė pagalba, kad ji bent jau gyventų mano namuose ir man nereikėtų būti vienai“, – sako Mulan šeimininkė Ajana Lolat.
Mulan kartu su Ajana apsigyventi galės tik po metų. Aviganė jau 8 mėnesius dresuojama Kaune, Baltijos Kinologijos centre, tad mergina kelis kart per savaitę atvyksta iš Vilniaus, kad pasimatytų su savo šunimi, o šis priprastų prie Ajanos balso. Kinologai sako, kad jis turi ne tik besąlygiškai paklusti, kad jį galima būtų valdyti be pavadžio, bet ir mokėti specialias komandas.
„Kad šuo būtų kaip atrama, kad šuo mokėtų atnešti ramentą, kad galbūt ir šviesą įjungtų, kažką iš šaldytuvo paduotų“, – pasakoja kinologas Martynas Gustaitis.
Kol kas Lietuvoje ruošiami tik trys tokie šunys asistentai. Viena jų yra 6 mėnesių labradoro retriverė Sora, kurią kaip pagalbininkę savo 12 metų cerebriniu paralyžiumi sergančiam sūnui įsigijo Renata. Moteris tikisi, kad Sora jos sūnui palengvins ne tik judėjimą, bet ir padės nekalbančiam berniukui vystyti komunikacinius įgūdžius, apsaugos per epilepsijos priepuolius.
„Ir, aišku, prevencija epilepsijos priepuoliams. Jeigu atsitiktų priepuolis, tai šuo puola saugoti šeimininko galvą ir krenta jam po galva kaip pagalvė“, – teigia mama Renata Valčik.
Kad Sora galėtų tapti Renatos sūnaus asistente, moteriai tai kainuos apie 17 tūkstančių eurų. Norintiems įsigyti tokį pagalbininką tenka ne tik plačiai atverti piniginę, jie turi gauti ir sertifikatą, kurį turi patvirtinti į Lietuvą atvykę specialistai iš Europos, tačiau tokių šunų Lietuvoje turi būti bent 5.
„Laikomės visi krūvoj, todėl kad paruošti 5 šunis kainuotų 75 tūkstančius, dėl to pradėtas dabar ir labdaros rinkimo fondas, kad paruošti tokius šunis, išsikviesti ekspertus“, – kalbėjo R. Valčik.
Tik gavus šuns asistento statusą, šeimininkai galėtų visapusiškai naudotis jų pagalba.
„Toks šuo jau tada tampa absoliučiai mano gyvenimo dalimi. Ji eina su manimi į traukinį, į ligoninę, į viešbutį, į lėktuvą, visur“, – sako A. Lolat.
Tačiau negalią turinčiam žmogui šunys asistentai Lietuvoje nei ligoninėje, parduotuvėje ar keliaujant padėti negalėtų, nes šalyje vis dar nėra tą leidžiančios įstatyminės bazės priešingai nei kitur Europoje.
„Kitose šalyse taip, tie šunys yra neatsiejama neįgaliojo dalis, su juo eina visur, kur eina pats neįgalusis. Ten tikrai nėra kažkaip neįtikėtina, kad prabangiausiame restorane šalia sėdi žmogus, prie kurio sėdi šuo“, – pasakoja Seimo narys Justas Džiugelis.
Kol nėra teisinio reguliavimo, subsidijos ar lengvatos norintieji tokius šunis įsigyti taip pat negaus. Pasak Justo Džiugelio, šie įstatymai turėtų būti kuo greičiau reglamentuoti, nes pasibaigus karantinui į Lietuvą negalės atvykti ir daugeliu paslaugų naudotis šunis asistentus turintys žmonės.
„Tai yra valstybės reputacijos klausimas. Ir mes negalime būti ta šalis, tas Europos kaimas, kuris dar ir toliau galvos, kad šuo tik tai prie būdos turi sėdėti“, – pasakoja J. Džiugelis.
Seimo narys žada, kad šunų asistentų įstatyminės bazės klausimas bus aptartas Seimo rudens sesijoje. Jos metu bus siūloma svarstyti ir kaniterapijos, kuomet gyvūnai naudojami kaip alternatyva medicinai, paslaugų įteisinimą.
