Socialdemokratai reikalauja Finansų ministeriją atlikti tyrimą, kas šalyje sukėlė maisto kainas ir iš to kraunasi pelnus. Tačiau Finansų ministrė Gintarė Skaistė tokios užduoties kratosi ir tyrimą perša kitoms institucijoms. O pirkėjai dėl vis sunkiau įperkamo maisto kaltę verčia prekybininkams, tačiau kai kurie prekybininkai tokio tyrimo nesibaimina ir savo kaltės nemato.
Lietuvoje maistas per metus pabrango jau beveik 40 proc., o kai kurie produktai ir dvigubai. Šis brangimas – vienas didžiausių visoje ES. Dėl parduotuvėse brangstančio maisto panevėžiečiai lieja pyktį ant prekybininkų:
„Prekybininkų godumas neišpasakytas. Savininkai milijonieriai, iš centų viskas ir susideda.“
„Verslininkai, pardavėjai pirmiausia kainas kelia. Lenktynės tarp milijonierių, kuris tarps milijardieriumi.“
„Čia verslininkai sugalvojo, kelia kainas ir niekas jų nesustabdo.“
„Manau, gamintojai ir prekybininkai, tie ir tie kelia. Niekas nereguliuoja ir nežiūri.“
„Paleista valdžia, ką nori, tą daro. Prekybininkai, gamintojai užsiplėšia kainas. Blogai.“
Opoziciniai socialdemokratai maisto brangimą Lietuvoje vadina skandalingu ir vyriausybę spaudžia atlikti tyrimą, ar rekordinę infliaciją Lietuvoje sukelia objektyvios priežastys, ar verslininkų godumas ir didesnio pelno troškimas.
„Kodėl prekybininko tokia didelė dalis? Prekybininkų gal yra kaltė. Reikia patyrinėti tą dalyką“, – sako Seimo narė, socialdemokratė Rasa Budbergytė.
Socialdemokratė finansų ministrės Gintarės Skaistės reikalauja atlikti beprecedenčio maisto brangimo Lietuvoje priežasčių tyrimą rodydama į Švediją, kur Ekonominių tyrimų institutas tokią analizę jau atliko. Tačiau finansų ministrė Skaistė jai peršamo tyrimo kratosi ir siūlo jį atlikti kitoms institucijoms: esą maisto kainos – ne Finansų ministerijos kompetencija.
„Finansų ministerija nėra atsakinga už kainų dinamikos stebėseną, už kainų stabilumą atsakingas Lietuvos bankas, jis galėtų inicijuoti tyrimą, atsakytų į daugelį klausimų. Galėtų ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos pavaldume yra Konkurencijos taryba, galėtų prisidėti prie tokio tyrimo“, – kalba G. Skaistė.
Ar imtųsi tyrimo, ministrė Aušrinė Armonaitė laiko atsakyti taip ir nerado, o Žemės ūkio ministras taip pat skeptiškai vertina opozicinės partijos siūlymą aiškintis, kodėl Lietuvoje toks brangus maistas?
„Nemanau, kad bus galima kažką išsiaiškinti, nes bet kuri įmonė, pašarus ruošianti, maistą gaminanti, nesidalins savo kainodara. Tas nulems, kainos kyla žaliavų, disproporcijų, kad vienas ar kitas segmentas iššoktų, nestebime“, – aiškina žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Žemės ūkio ministerijai pavaldus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras skelbia, kad, pavyzdžiui, tamsios duonos kainų struktūroje didžiausią dalį atsiriekia prekybininkai – jų dalis prieš mokesčius sudaro kone pusę visos kainos. Panaši padėtis ir su kai kuriomis daržovėmis: pavyzdžiui, agurkų, kopūstų kainoje kai kuriais mėnesiais prekybininkai nesikuklina nusigvelbti sau ir pusę visų pirkėjo sumokėtų pinigų.
„Valdantieji gal daro klaidas, raginu vyriausybę pažiūrėti įdėmiai į situaciją ir nesižarstyti, kad mes politikuojame, ieškome kaltų be kaltės“, – tvirtina R. Budbergytė.
Budbergytės raginimui atlikti maisto brangimo priežasčių Lietuvoje tyrimą „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis neprieštarauja. Kainų lygintojus jis kaltina į tyrimus įtraukiant pačias brangiausias prekes ir esą apgaulingai skelbiant apie neva išsipūtusias prekybininkų maržas. Anot Dundulio, Lietuvoje maistas brangsta dėl objektyvių priežasčių – pabrangusių energetinių išteklių, žaliavų ir didėjančių darbuotojų algų, o didžiausią naudą iš brangimo per 21 proc. PVM esą susižeria valstybės biudžetas.
„Pamatysim, kokia dalis patenka nuo prekių kainos į biudžetą, didžiausias naudos gavėjas – biudžetas“, – tikina D. Dundulis.
O ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad viso maisto brangimo Lietuvoje objektyviomis priežastimis pagrįsti visgi nepavyksta.
„Šiemetinis kainų šuolis, maistas pabrangęs 35 proc. per metus, tam nėra vien objektyvios priežastys, galima tikėtis, kad dalis kainų per artimiausius metus turės sumažėti“, – sako N. Mačiulis.
Nors vyriausybės nariai priešiškai nusiteikę dėl raginimų išsiaiškinti, kas pelnosi iš rekordinio maisto brangimo Lietuvoje, o konservatorius Mindaugas Lingė, pretenduojantis vadovauti Seimo Biudžeto komitetui, tokiam tyrimui neprieštarauja, tik, anot jo, tyrimas turi būti nepriklausomas nuo politikų. Lingė viliasi, kad tyrimas pateiktų žmonėms atsakymus ir galimai liautųsi spekuliacijos ir interpretavimai dėl infliacijos.