„Tirdami augalinės kilmės objektus pastebėjome problemą, kad rinkoje daug tirpių, netirpių arbatų, su analitiškai neapibrėžta sudėtimi, neaiškia sudėtimi, sudėtimi su sintetiniais ingredientais“, – TV3 žinioms pasakojo LSMU mokslininkė Lina Raudonė.
Mokslininkės iš sveikatai naudingų augalų išskiria ekstraktus.
„Turime pagamintus sausuosius ekstraktus, kurie lengvai tirpsta vandenyje. Pavyzdžiui, juodųjų serbentų ekstraktas“, – sakė LSMU mokslininkė Gabrielė Vilkickytė.
Inovatyvių arbatų kūrėjos ištiria ekstraktų sudėtį ir juose esančias vertingas medžiagas. Kokius simptomus jos slopins – peršalimo, nerimo ar kurio nors organo negalavimus, priklauso nuo pasirinktų gydomųjų augalų, kurie gali būti patys įvairiausi: čiobreliai, liepžiedžiai, ramunėlės, rugiagėlės ar kiti.
„Mums kilo mintis pagaminti kokybiškus augalinės kilmės ekstraktus, kuriuose galėtume nustatyti biologiškai aktyvius junginius, kurie suteikia poveikį antioksidantinį, priešuždegiminį, kognityvinę funkciją gerinantį“, – teigė L. Raudonė.
Tokius ekstraktus vartoti itin paprasta, nereikia net karšto vandens – milteliai lengvai tirpsta šaltame. O dėl medžiagų koncentracijos nauda gal net didesnė, nei išgėrus įprastą vaistažolių arbatą.
„Esant šlapimtakių uždegimui dažnai griebiamės pirmosios pagalbos – bruknių lapų arbatos, tai šiuo atveju mes galėtumėme turėti dozuotą sausą arbatą ištirpinę vandenyje, net nebūtinai karštame, kuri turėtų poveikį“, – sakė L. Raudonė.
Patinka ir vaikams
Ši arbatų alternatyva patiks ir mažiesiems, nes ji spalvota, o spalvą suteikia veikliosios medžiagos.
„Kas įdomiausia gamta mums suteikia didelį spalvų profilį, kuris natūralus. Bioaktyvūs junginiai, antocianinai, karotinoidai suteikia spalvas, kurios patrauklios vartotojui“, – teigė LSMU mokslininkė.
Tokius sausus ekstraktus patogu įterpti ir į gelį, taip gimsta nauja preparato forma.
„Gelio forma gali būti pusiau kieta, galime įdėti įvairių medžiagų, kurios suteiktų tam tikrą poveikį, mes įdėsime kognityvinę funkciją gerinančias medžiagas, kurios pagerins dėmesio sutelkimą, mažins stresą“, – pasakojo LSMU mokslininkė Agnė Mazurkevičiūtė.
Galimos ir sausosios formos
Su valgomuoju geliu gaunamas medžiagas organizmas lengviau įsisavina, todėl jos greičiau patenka į kraujotaką ir ima veikti. O štai kam toks tirštas gelis nepatinka, mokslininkės pristato dar vieną naujovę.
„Taip pat turime sausąsias formas, kurias labai patogu vartoti ir transportuoti, kurios lengvai lūžta ir primena traputį“, – dėstė LSMU mokslininkė Gabrielė Vilkickytė.
Jis taip pat papildytas naudingomis medžiagomis. Tad belieka pasirinkti, kuri forma patrauklesnė. Tokius produktus – miltelius, gelį ar sausą jo formą – lengva dozuoti, porcijoje visada bus toks pats kiekis reikalingų veikliųjų medžiagų. O geriant plikomas vaistažolių arbatas tai sunku apskaičiuoti.
O ir pagalba prireikus būtų čia pat po ranka – namie, darbe ar kelionėje. Tai ypač aktualu turint minty greitą dabartinio gyvenimo tempą. Tad ar šie inovatyvūs produktai pakeis įprastas vaistažolių arbatas?
„Pakeisti galbūt ne, bet papildyti mūsų kasdienybę kitomis formomis ir kitokiais metodais, kuriais mes galėtumėm papildyti savo organizmą vertingomis medžiagomis“, – sakė L. Raudonė.
Kol kas mokslininkės yra sukūrusios šių inovatyvių produktų prototipus ir toliau juos tyrinėja.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.