Nauja europinė direktyva jau pusmetį riboja prekybininkų užmojus pūsti prekių kainas tam, kad vėliau galėtų suvaidinti didesnę nuolaidą. Vartotojų gynėjai net dirbtiniu intelektu ėmė tikrinti prekybininkų nuolaidas, tačiau pažeidimų nerado.
Taip vilkaviškiečiai piktinasi augančiomis produktų kainomis parduotuvėse:
„Ne akcijos metu ta pati kaina ir akcijos metu padaro tą pačią kainą.“
„Būna labai nežymi nuolaida arba būna prieš tai kaina parašyta didesnė.“
„Apgaudinėja žmones, juodai apgaudinėja.“
„Visur mulkina, bet čia geriau, kaimo parduotuvėse net negausi akcijų, nieko.“
Infliacija toliau didėja, tad pirkėjai priversti vis labiau taupyti ir štai maisto produktų parduotuvėse, anot Valstybės duomenų agentūros, sausį nusipirko 6 proc. mažiau prekių nei prieš metus.
„Dalis gyventojų, ypač gyvenantys pasienyje, turbūt dažniau pradėjo pirkti prekes ne Lietuvoje, ypač Lenkijoje. Dažniau gyventojai ieško, kaip optimizuoti vartojimo krepšelį – akcijinės prekės, žemesnės kokybės, pigesnės. Praeity dažniau nesuvartotas išmesdavo, dabar bando pirkti ne per daug“, – teigia ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Nors lietuviai parduotuvėse šiemet perka mažiau maisto ir gėrimų, dėl infliacijos prekybininkų kasos vis tiek tapo dar pilnesnės. Pakėlę kainas prekybininkai šiemet sausį, palyginti su pernai sausiu, apyvartą pasididino ketvirčiu milijardo eurų, ir iš viso sausį gavo pusantro milijardo eurų pajamų.
Nors pinga elektra, dujos ir žaliavos, prekybininkai produktų kainų iš esmės dar nemažina, tačiau vasarą dar labiau smukus perkamajai gyventojų galiai, esą kainos gali pradėti mažėti.
„Gaus mažiau pinigų, lyginant su praėjusiais metais, vasaros antroje pusėje, tada prasidės judėjimas. Prekybininkas, kaip bet koks verslininkas, kainas mažina tada, kai pradeda fiziškai kristi apyvarta“, – tvirtina Pricer.lt atstovas Petras Čepkauskas.
Prekybininkai ir toliau vilioja pirkėjus akcijomis ir nuolaidomis. Tačiau tokia prekyba, anot opozicinių socialdemokratų, pirkėjų mulkinimas, kurį esą net skatina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nematanti fiktyvių nuolaidų, kai prekybininkai padidina prekės kainą vien tam, kad po to ją sumažintų ir pristatytų kaip akcijos.
„Priežiūra veikia prastai, vyksta pelės ir katės žaidimas, kas ką apgaus“, – kalba Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Pernai metų viduryje įsigaliojusi europinė, vadinamoji „Omnibus“, direktyva, draudžianti prekybininkams staiga pakelti kainas, o tada jas sumažinti ir pateikti kaip nuolaidą, turėjo apginti pirkėjus, tačiau Lietuvoje esą nepateisino lūkesčių.
Pasak prekybos eksperto Petro Čepkausko, direktyva ne tik negalioja daugumai maisto produktų, bet ir ją apeiti yra daugybė landų – lojalumo programos, akcijų pratęsimai, nuolaidų kodai, pakeistos produkto pakuotės svoris. Tad jomis prekybininkai ir pasinaudoja, o pirkėjai ir toliau priversti masiškai medžioti akcijas.
„Pirkėjas – paprastas žmogus, kaip balta pelytė eksperimentuose. Suformavo jiems tokius įpročius, taip ir elgiasi. 80 proc. skalbimo miltelių nuperkama per akcijas. Žmonės supranta, kad reali vertė – akcijinė“, – sako P. Čepkauskas.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba direktyvos pažeidėjų Lietuvoje ieškojo interneto parduotuvėse net su dirbtiniu intelektu. Tačiau pažeidimų vis tiek nerado. Visgi pirkėjams toliau skundžiantis išpūstomis kainomis ir fiktyviomis nuolaidomis, tarnybos vadovė tikina svarstanti siūlyti eurobiurokratams direktyvą griežtinti.
„Šie marketingo instrumentai pas mus dažniau naudojami. Skundų fizinių asmenų būna paprastai, kodėl man nepritaikė nuolaidos. Mūsų vartotojas nėra linkęs be nuolaidos nusipirkti prekės ar produkto“, – teigia Vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.
Socialdemokratai valstybines rinkos priežiūros ir vartotojų gynimo tarnybas peikia vis garsiau, mat jos esą nesirūpina, kad pirkėjams vis sunkiau sudurti galą su galu ir dėl prekybininkų godumo ir manipuliacijų, esą tarnybos atlaidžiai žiūri į verslininkų gudravimus ir net konsultuoja juos, kaip apeiti ribojimus ir išvengti baudų.
