Tiesa, daug kas priklausys nuo Putino energetinių žaidimų, kuriuos jis ir toliau žaidžia. Šią savaitę Rusija atsuko „Nord Stream“ dujų europai kranelį, tačiau dujų padavė triskart mažiau nei galėtų, tam, kad europiečiai neužsipildytų saugyklų.
Vilnietis Evaldas nuo gyvatuko nudžiausto rankšluosčius. O sąskaitos už gyvatuką, anot Evaldo, kas mėnesį vis didėja: „Čia už gyvatuką 30,46 ir karštą vandenį. Mes karštą vandenį labai jau taupom.“
Panašu, kad sąskaitos ne tik už gyvatuką, bet ir dujas, šilumą dar labiau didės rudenį. Evaldas tam ruošiasi, bet sako specialiai netaupantis.
„Neišeina atsidėti kaip pensininkui. Svarbiausia stengiesi tai tą pigiau, tai tą nusiperki, ant maisto produktų. O ką atidėti ant taupymo“, – sako Evaldas.
Bet senjoras nepraranda optimizmo. „Reikės kentėti. Kentėsim. Nieko čia. Iškentėsim kaip nors, jei nenumirsim“, – kalba Evaldas.
Galiausiai šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl atsuko dujotiekio „Nord Stream“ kranelį ir į Europą vėl keliauja rusiškos dujos. Tiesa, jos teka vos trečdaliu pajėgumo. Putinas perspėjo, kad dujų tiekimas bus ribotas. O kol Putinas žaidžia savo nešvarius energetinius žaidimus, kelia dujų kainą ir tampo Europą už virvučių, senasis žemynas ir Lietuva turi ruoštis ekstremaliam šildymo sezonui. Ekspertai skaičiuoja kiek šį šildymo sezoną brangiau mokėsime už dujas.
„Kaina greičiausiai bus kokia bent jau 30 procentų didesnė negu pernai mes pirkome ir atitinkamai šilumos kaina bus didesnė, deja“, – teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.
Didžiojoje dalyje Lietuvos miestų dujos, anot ekspertų, sudaro mažą dalį, kuro šilumos gamyboje. Pagrindinis kuras – atliekos ir biokuras. Bet brangstant ir jiems, ne tik dujoms, teks vėl plačiau atverti pinigines norint sumokėti sąskaitą už šildymą.
„Kažkur 10–20 procentų vidutiniškai šilumos kaina bus didesnė. Žinoma, Vilniuj tas skirtumas bus dar didesnis, bet kituose miestuose maždaug tokios eilės padidėjimo galima tikėtis pagal tas kainas, kurias matome šiandien rinkoje. Biokuro, dujų, mazuto ir taip toliau, o kas bus dar iki žiemos mėnesių, kadangi dar kuras nenupirktas, sunku pasakyti“, – kalba V. Lukoševičius.
TV3 Žinių duomenimis, šiuo metu Vilnius derasi su Lenkija dėl mazuto pirkimo. Jei kainos bus palankios, sandoris gali įvykti ir kitą savaitę. Jei visgi mazuto Vilnius negaus ir toliau teks kūrenti dujomis, sąskaitos už šildymą gali padidėti trečdaliu ir daugiau.
Ką apie tai mano ir ar jau taupo rudeniui vilniečiai? Štai, ką sako žmonės:
„Neatidėdinėju. Tiesiog šiaip žiūriu, kad pradedu jau galvoti, kiek mes sunaudojam vandens. Kur galima, ten bandyti ir taupyti tiesiog namuose ir viskas. Ir tuo pat metu tada jau apmokėti šildymą.“
„Ne, negąsdina, nes manau, kad teisingi sprendimai buvo priimti. Nepirkti dujų iš ten, kur pirkom. Pirkti brangiau, mokėti didesnę kainą, bet nemaitinti velnio.“
„Pataupo, atsidedat tų pinigų? – Nelabai žinokite kol kas. Bet artės, pradės svilti subinė, tai ir pradėsi ruoštis.“
„Aišku, bijau. Kas nebijos. – Gal ruošiatės kažkaip? – Malkas renku.“
„Reikia sulaukti dar šito šildymo, nes aš tai visiškai nežinau. Normaliai reaguoju. Nu jeigu reikia, tai reikia.“
„Aš nekreipiu dėmesio į sąskaitas. Mokėti vis tiek reikės, vienaip ar kitaip.“
„Labai pergyvenam. Motina mano labai dėl to pergyvena ir mes tikimės, kad valdžia padės mums.“
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ramina, kad terminalą turinti Lietuva dujų tiekimo iššūkių neturės, o dar ir kaimynams pagalbos ranką išties. Tiesa, paramos gali sulaukti ir gyventojai. Premjerė svarsto dėl PVM lengvatos šildymui.
„Tai priklauso nuo skaičiavimų, kuriuos mes galutinai turėsim dėl šildymo kainų. Aš neatmetu tokios tikimybės, bet jeigu tas kainas pavyks daugiau mažiau išlaikyti tame lygyje, kurį turėjome praėjusiais metais, tuomet galbūt geriau tas lėšas panaudoti socialiai jautresnių grupių pajamų indeksavimui“, – aiškina Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Visgi sostinės gyventojus nuo didelių sąskaitų už šildymą, anot premjerės, išgelbėtų Vilniuje kūrenamas mazutas.
„Tai reikštų, kad šildymo sąskaitos iš esmės galėtų būti išlaikytos praėjusių metų lygyje. Praėjusių metų lygis jau buvo pakankamai aukštas. Reikėjo gerokai daugiau kompensacijų namų ūkiams, tačiau tai reikštų, kad papildomo kainų šuolio, kurį reikštų dujų, pats dujų brangimas tokį, kokį jį dabar matome, mums pavyktų išvengti“, – kalba I. Šimonytė.
Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas sako, kad Vilniui deginant mazutą per sezoną apytikriais skaičiavimais atmosferos taršos mokestis kainuotų apie 20–30 milijonų eurų.
„Nebus tikrai taip, kad negalima bus į gatves išeiti. Ta prasme, nereikėtų gąsdinti žmonių. Tikrai Vilnius turi valymo įrengimus, Vilnius pasiruoš tam. Tik tai nėra pažangu. Tik reikia suprasti, kad tai yra paskutinė žiema, kai Vilnius degins tiek daug kuro iškastinio. Na, ir tikėkimės, kad balandį jau veiks biokuro katilai“, – sako Aplinkos apsaugos ministras Eugenijus Gentvilas.
Ir visgi net su milijoniniais taršos mokesčiais, pasak Gentvilo, kūrenimas mazutu Vilniui būtų pigesnis nei dujomis. Ekspertai skaičiuoja, kad mazutas kainuotų dvigubai pigiau.
