nord stream

Ketvirtadienį JAV laikraštis „The Wall Street Journal“ (WSJ) pranešė, kad Ukrainos valdžios institucijos yra atsakingos už „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių, kuriais į Vokietiją tiekiamos rusiškos dujos, susprogdinimą. Tai paneigė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas. Jo teigimu, už 2022 m. rugsėjo mėnesio išpuolių stovi Rusija.

Lenkijos vicepremjeras penktadienį paneigė, kad jo šalis dalyvavo 2022 metais vykdant sabotažą prieš „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje. „Lenkija niekur nedalyvavo. Reikia aiškiai pasakyti, kad tai yra melas“, – televizijai „Polsat News“ sakė Krzysztofas Gawkowskis. Jis kalbėjo po to, kai 1998–2005 metais Vokietijos žvalgybai vadovavęs Augustas Hanningas (Augustas Haningas) apkaltino Lenkiją dirbus su Ukraina dėl šių sabotažo aktų.

Ukrainos prezidento kanceliarija ketvirtadienį atmetė pranešimus, kad Kyjivas dalyvavo sabotuojant „Nord Stream“ dujotiekius 2022 m. „Ukrainos dalyvavimas „Nord Stream“ sprogimuose yra visiška nesąmonė“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas. Leidinys „The Wall Street Journal“, remdamasis keliais neįvardytais šaltiniais kariniame aparate, pranešė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žinojo apie planus susprogdinti „Nord Stream“ dujotiekius.

Lenkija trečiadienį patvirtino, kad iš Vokietijos buvo gavusi ukrainiečio, kuris yra įtariamas dėl „Nord Stream“ dujotiekio sabotažo 2022 metais, arešto orderį. Lenkijos prokuratūra naujienų agentūrai AFP sakė, kad birželį gavo Volodymyro Z. arešto orderį „dėl Vokietijoje vykstančio proceso prieš jį“, tačiau įtariamasis išvyko į Ukrainą anksčiau, nei galėjo būti sulaikytas.

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel žinojo, kad Rusija gali bandyti šantažuoti Europą dėl dujų, tačiau nutylėjo šią informaciją, sako vokiečių leidinys „Handelsblatt“, rašo „The Telegraph“. Kaip rašo leidinys, dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo suprojektuotas taip, kad padvigubintų rusiškų dujų srautą tiesiai į Vokietiją, tačiau jis buvo prieštaringai vertinamas.

Vienas iš NATO vadų perspėja, kad beveik milijardo žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje saugumui gresia pavojus dėl Rusijos mėginimų atakuoti povandeninės infrastruktūros, įskaitant vėjo jėgaines, vamzdynus ir elektros kabelius, silpnąsias vietas.

Danijos policija pirmadienį pranešė, kad baigia tyrimą dėl 2022 metais įvykdyto „Nord Stream“ dujotiekių tarp Rusijos ir Vokietijos sabotažo. „Remdamiesi tyrimo rezultatais, pareigūnai gali daryti išvadą, kad vamzdynų sabotažas buvo tyčinis. Kartu vertinama, kad nėra būtino pagrindo baudžiamajai bylai Danijoje iškelti“, – teigiama policijos pareiškime.

Švedijos prokuratūra nutraukė dujotiekio „Nord Stream“ sabotažo Baltijos jūroje tyrimą, trečiadienį pranešė už tyrimą atsakingas prokuroras Matsas Ljungqvistas. M. Ljungqvistas paaiškino, jog buvo nustatyta, kad Švedija neturi jurisdikcijos šioje byloje. M. Ljungqvisto teigimu, išsamaus tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidusių manyti, kad Švedija ar Švedijos piliečiai būtų kaip nors susiję su tarptautiniuose vandenyse įvykdytu išpuoliu.

Aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas atliko svarbų vaidmenį pernai vykdant „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūroje sabotažą, teigiama šeštadienį paskelbtame bendrame leidinių „The Washington Post“ ir „Der Spiegel“ tyrime. Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų pulkininkas Romanas Červinskis buvo „Nord Stream“ operacijos koordinatorius, minėtiems amerikiečių ir Vokietijos laikraščiams sakė su jo vaidmeniu susipažinę žmonės.

Tyrėjai, atlikdami tyrimą dėl praėjusiais metais įvykdytų sabotažo aktų prieš „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje, rado povandeninių sprogmenų pėdsakų mėginiuose, paimtuose iš jachtos, kuri galėjo būti naudojama šioje operacijoje, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai pranešė Europos diplomatai. Jie teigia, kad tyrimo metu dar nenustatyta, kas buvo kaltininkai ir ar prie šio sabotažo prisidėjo kokia nors valstybė. Rugsėjo 26-osios išpuolį tiria Danija, Švedija ir Vokietija.

„Bellingcat“ tyrėjai įvardijo vieną iš įtariamųjų susprogdinus dujotiekį „Nord Stream“. Anot Vokietijos teisėsaugos ir savo pačių surinktos informacijos – sabotažo misijoje dalyvavo karys Valerijus Kolesnikas. Tyrimų grupės „Bellingcat“ atstovas Aricas Toleris užsiminė, kad vokiečių leidinys „Bild“ jau iš esmės atskleidė ukrainiečių kario Valerijaus K. tapatybę, o skandinavų „Expressen“ paviešino jo nuotrauką. Vyras yra įtariamas surengęs diversiją prieš „Nord Stream“ dujotiekį.

Strateginiai energetikos objektai, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, sprogsta vienas po kito: „Nord Stream“ vamzdynas Baltijos jūroje, Kachovkos hidroelektrinės užtvanka Ukrainoje. Energetikos ministras Dainius Kreivys tikina, kad mums svarbių infrastruktūrų Baltijos dugne gynybos planai yra paruošti ir jau pradėta imtis įvairių priemonių.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Vakarams smūgiu komunikacijos linijoms vandenynuose. Anksčiau skandinavų žiniasklaidos atliktame tyrime buvo skelbta apie pastebėtus rusų žvalgybinius laivus, nusitaikiusius į strategines vietas jūrose.

Kyjivas nieko nežinojo apie planą susprogdinti dujotiekius „Nord Stream“, trečiadienį pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, vėl pasigirdus spėlionėms, kad už sprogimų stovi Ukraina. Kaip prezidentas jis turi galią duoti įsakymus, sakė V. Zelenskis Vokietijos dienraščiui „Bild“. „Nieko panašaus nepadariau. Niekada nebūčiau taip pasielgęs“, – sakė jis. Jo žodžius vertė vokiečių vertėjas.

Danijos dienraštis „Information“ penktadienį pranešė, kad prieš pat rugsėjo mėnesį „Nord Stream“ dujotiekius pažeidusius paslaptingus sprogimus netoli šių Baltijos jūros dugnu nutiestų vamzdynų buvo nufotografuotas Rusijos karinio jūrų laivyno povandeninių operacijų laivas. Laikraštis teigė, kad povandeninių gelbėjimo operacijų laivas SS-750 buvo nufotografuotas Baltijos jūroje keturios dienos prieš sprogimus dujotiekiuose, jungiančiuose Rusiją su Vokietija.

Švedijos prokuroras, vadovaujantis tyrimui dėl Rusijos eksporto dujotiekių per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream“ sabotažo, ketvirtadienį pareiškė, kad vis dar neaišku, kas už tai atsakingas. Pernai rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti keturi dideli dujų nuotėkiai iš dviejų „Nord Stream“ vamzdynų, o prieš tai seisminiai institutai užfiksavo du povandeninius sprogimus.

Danija iškėlė cilindro formos objektą, pastebėtą netoli dujotiekio „Nord Stream 2“, prieš kurį buvo įvykdytas sabotažo aktas, trečiadienį paskelbė Danijos energijos agentūra. Pranešime nurodoma, kad šis objektas, kurį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vadino įtartinu, yra dūminis plūduras.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį atmetė Maskvos parengtą rezoliuciją, kurioje raginama atlikti nepriklausomą tyrimą dėl praėjusiais metais įvykdytų sabotažo aktų prieš „Nord Stream“ dujotiekius, nutiestus iš Rusijos į Vokietiją. Vakarų šalys dėl rugsėjį prie Baltijos jūros dugnu nutiestų dujotiekių įvykusių sprogimų apkaltino Rusiją, o Kremlius – Vakarus. Rezoliucija gavo tik tris balsus: Rusiją palaikė Kinija ir Brazilija. Kitos 12 Saugumo Tarybos narių susilaikė.

Danija pakvietė Rusijos kontroliuojamą dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorę padėti iškelti netoli vamzdyno pastebėtą paslaptingą objektą, praėjus šešiems mėnesiams po sprogimų, kurie praėjusiais metais pažeidė „Nord Stream“ dujotiekius Baltijos jūroje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kiek anksčiau šį mėnesį atskleidęs objekto atradimo faktą, sakė esą ekspertai mano, jog tai gali būti signalinė antena, turėjusi suaktyvinanti sprogmenį toje dujotiekio atkarpoje.

Praėjus beveik šešiems mėnesiams po dujotiekio sprogimų Baltijos jūros dugne, kurie sukėlė geopolitines bangas visame pasaulyje, vis dar nėra galutinio atsakymo į klausimą, kas susprogdino „Nord Stream“. Kai kurie suskubo suversti kaltę Rusijai, tokį požiūrį motyvuodami šios šalies hibridinio karo patirtimi ir galimu siekiu įbauginti Europą, vykstant įtemptam ekonominiam konfliktui dėl dujų tiekimo.

Lietuvos žvalgyba skeptiškai vertina Jungtinių Valstijų žiniasklaidos paviešintą informaciją apie „Nord Stream“ sprogdinimą, tačiau pripažįsta, kad šis įvykis atskleidė potencialius pavojus energetinei infrastruktūrai.

Nauja žvalgybinė informacija, kurią peržiūrėjo JAV pareigūnai, leidžia manyti, kad už povandeninių dujotiekių „Nord Stream“ sabotažo gali slypėti proukrainietiška grupuotė, skelbia „The New York Times“. Vis dėlto, pasak JAV pareigūnų, nėra jokių įrodymų, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ar jo leitenantai būtų dalyvavę išpuolyje arba kad tas, kas įvykdė sabotažą, būtų gavęs nurodymus iš Ukrainos vyriausybės.

Rusija ketina užkonservuoti per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestus ir pernai rudenį per sprogimus smarkai pažeistus „Nord Stream“ dujotiekius, skelbia „Deutsche Welle“. Agentūra „Reuters“, remdamasi su tokiais planais susipažinusiais šaltiniais, pranešė, jog Rusija jų remontuoti kol kas neketina, nes nesitiki santykių su Vakarais pagerėjimo artimiausioje ateityje, kad šie dujotiekiai vėl taptų reikalingi.

Kremlius ketvirtadienį išreiškė palaikymą Jungtinių Valstijų žurnalisto Seymouro Hersho tinklaraščio įrašui, kuriame teigiama, kad JAV prisidėjo prie „Nord Stream“ dujotiekių sabotažo, ir pareiškė, kad į straipsnį reikėtų žiūrėti rimtai. Savarankiškai paskelbtame straipsnyje S. Hershas teigia, kad JAV karinis jūrų laivynas padėjo Norvegijai palikti sprogmenų prie Baltijos jūros dugnu tarp Rusijos ir Vokietijos nutiestų vamzdynų.

Pernai rugsėjį sprogusios abiejų Rusijos eksporto dujotiekių per Baltijos jūrą „Nord Stream“ gijos nepalaidojo Maskvos vilčių atgaivinti projektą, skelbia Vakarų žiniasklaida. Rusija planuoja atnaujinti „Nord Stream“ dujotiekius, rašo „RedaktionsNetzwerk Deutschland“. Apie tai anksčiau rašė JAV „The New York Times“ ir Vokietijos „Berliner Zeitung“, primena Lenkijos radijas.

Šveicarijos teismas šešiems mėnesiams sustabdė bankroto procedūrą taip ir neatidaryto dujotiekio „Nord Stream 2“ eksploatuojančiai bendrovei, kad pastaroji pamėgintų sumokėti savo skolas. Dujotiekis „Nord Stream 2“ buvo nutiestas rusiškoms dujoms į Vokietiją tiekti, tačiau iki Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasario mėnesį Maskvai nepavyko pasiekti jo paleidimo.

Per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesto eksporto dujotiekio „Nord Stream“ sprogusioms gijoms suremontuoti Rusijai kainuos mažiausiai 500 mln. JAV dolerių, rašo „The New York Times“, remdamasis informuotu šaltiniu. „Pastarosiomis savaitėmis „Nord Stream AG“, kurios kontrolinis akcijų paketas priklauso Kremliaus kontroliuojamai bendrovei, pradėjo vertinti vamzdyno remonto ir dujų tiekimo atnaujinimo sąnaudas“, – leidinys cituoja šaltinį.

Švedijos pareigūnai penktadienį patvirtino, kad rugsėjo mėnesį įvykę sprogimai, sugadinę dujas iš Rusijos į Vokietiją Baltijos jūra gabenusio dujotiekio „Nord Stream“ kelias atkarpas, buvo sabotažo aktai.  „Atliktos analizės aptiko sprogmenų pėdsakų ant kelių pašalinių objektų“, aptiktų sprogimų vietose, sakoma išankstiniam tyrimui vadovaujančio prokuroro Matso Ljungqvisto pranešime.

Didžiosios Britanijos konservatorių parlamentaras ir Gynybos atrinkto komiteto pirmininkas Tobiasas Ellwoodas pareiškė, kad Rusijos kaltinimas Didžiajai Britanijai susprogdinus dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūroje yra „tyčinė provokacija“, kuria siekiama eskaluoti įtampą už Ukrainos ribų. Jis taip pat perspėjo, kad JK turėtų tikėtis tolesnių Rusijos veiksmų po to, kai ji ėmė svaidytis nebūtais kaltinimais.

Lietuvos kariuomenės analitikai rugsėjį fiksavo maždaug penktadaliu mažesnį dezinformacijos srautą nei rugpjūtį, didžiausias dėmesys žinutėse skirtas karui Ukrainoje, branduolinei eskalacijai, „Nord stream“ dujotiekiui. Kaip trečiadienį skelbia kariuomenė, per praėjusį mėnesį iš viso nustatyta 414 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių unikalių atvejų. Rugpjūtį buvo fiksuoti 505 tokie atvejai.

Švedijos žiniasklaidoje paviešintos pažeistų „Nord Stream“ gijų nuotraukos. Kelių Vakarų šalių teisėsaugininkai kol kas tiksliai nežino diversijos vykdytojų, tačiau spėjama, kad tai gali būti Rusija. Anksčiau tyrėjai skelbė, kad viename iš vamzdžių žiojanti 8 metrų skylė galėjo būti padaryti tik panaudojus sprogmenis. Rugsėjo pabaigoje netoli Danijos Bornholmo salos buvo aptikti nuotėkiai trijose iš keturių Rusijos eksporto dujotiekių gijų.

Švedija pirmadienį pareiškė neleisianti Rusijai prisijungti prie tebevykstančio „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkių tyrimo, tačiau pridūrė, kad Maskva gali atlikti savo individualią apžiūrą. Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Dujotiekio „Nord Stream“, jungiančio Rusiją su Europa, nuotėkių vietos apžiūra sustiprino įtarimus, kad tai buvo sabotažo aktai, ketvirtadienį pranešė Švedijos pareigūnai. „Galime daryti išvadą, kad Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje dujotiekyje „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ įvyko detonacija, dėl kurios buvo padaryta didelė žala dujotiekiams“, – sakoma prokuroro Matso Ljungqvisto pareiškime.

Maskva trečiadienį pareiškė esanti pasirengusi skubiai pradėti tiekti gamtines dujas Europai dujotiekio „Nord Stream 2“ nepažeista gija, paaštrėjus geopolitinei įtampai dėl neseniai užfiksuotų nuotėkių iš vamzdynų, jungiančių Rusiją su Vokietija. „Jei kolegos europiečiai priims reikiamus teisinius sprendimus dėl [„Nord Stream 2“] sertifikavimo.

Pakankamai švelni Europos rinkų reakcija į „Nord Stream“ sabotažą rodo, kad rinkos žaidėjai yra įvertinę galimus dujų praradimus ir yra tam pasirengę, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Antradienį kartu su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu dalyvaudama Varšuvoje vykusioje diskusijoje „Europa karo metu: Vidurio ir Rytų Europos parama Ukrainai“, ji pabrėžė nenorinti spekuliuoti, kas sukėlė sprogdinimus „Nord Stream“ dujotiekiuose.

Sprogimai prie „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekių Baltijos jūros dugne yra ženklas apie grėsmę kitoms svarbioms komunikacijoms, sako prezidento vyriausiasis patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Kęstutis Budrys.  „Tai yra rimtas sutrikdymas iš visų komunikacijų saugumo, tai eskalacija visai kitoje erdvėje.

Dėl „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūroje pažeidimų į atmosferą pateko didžiulis kiekis metano dujų, rašoma Integrated Carbon Observation System (ICOS) pranešime spaudai. Apskaičiuota, kad šis nuotėkis prilygsta metano emisijai, kurią per visus metus išmeta Paryžiaus dydžio miestas arba tokia šalis kaip Danija. Išmetamo metano kiekį patvirtina ICOS antžeminiai stebėjimai iš kelių stočių Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje.

Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) gynybos ministrai sutarė didinti budrumą ir žvalgybinės informacijos apsikeitimą Baltijos ir Šiaurės jūrų regionuose. Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerija, stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą regionuose siekiama po praėjusios savaitės dujotiekio „Nord Stream“ sprogimų. „Smerkiame neseniai įvykdytus išpuolius prieš „Nord Stream“ dujotiekį. Visi suprantame, kas už to stovi.

Susprogdinus „Nors Stream“ dujotekio vamzdžius, Vakarų Europa suprato, kad karas iš Ukrainos gali persikelti ne tik į Baltijos jūrą, bet ir į kitas pasaulio vietas. Šis, tikėtina, Rusijos atliktas teroristinis aktas gali kelti grėsmę ir mūsų energetinių objektų saugumui. Tačiau buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius ramina ir primena, kad įskaitant NATO narėmis norinčias tapti Švediją ir Suomiją, Baltijos jūra yra apsupta Aljanso valstybių.

Lietuvos krantus skalaujančiai Baltijos jūrai ši savaitė tapo gamtine katastrofa dėl „Nord Stream“ dujomis pripildytų vamzdžių nuotėkių. Ekspertams nerimaujant ne tik dėl jūros ekonominės būklės pablogėjimo, bet ir dėl negrįžtamo poveikio klimatui, neatmetama, kad dujų nuotėkis galėjo įvykti dėl „tyčinių veiksmų“.  Iš viso per šią savaitę įvyko keturi dujų proveržiai iš dujotiekių, nutiestų iš Rusijos į Vokietiją. Du šalia Danijos ir du – šalia Švedijos.

Anksčiau šią savaitę seismologams pranešus apie sprogimus prie „Nord Stream“ dujotiekių, Europos vadovai pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkių šiuose Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europą nutiestuose dujotiekiuose priežastis yra sabotažas. Manoma, kad to kaltininkė tikriausiai yra Rusija, norinti eskaluoti karą Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ketvirtadienį pirmą kartą pakomentavo incidentus „Nord Stream“ dujotiekiuose. Ir nors paties V. Putino reakcija nebuvo įspūdinga, Rusijos Federacijos saugumo tarybos pirmininkas Nikolajus Patruševas ėmėsi tiesiogiai kaltinti Vakarus.

Švedija užfiksavo jau ketvirtą dujų nuotėkį iš „Nord Stream“ dujotiekio Baltijos jūros dugne. Apie jį praneša Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba. Gabrielius Landsbergis sako: tai tik dar kartą įrodo, kad sprogimai dujotiekyje tyčiniai ir vadina juos teroristiniais. Po incidentų Baltijos jūroje skubiai padidinta ir Lietuvos strateginio objekto – suskystintųjų gamtinių dujų terminalo apsauga – įsteigta greitojo reagavimo grupė, budi daugiau ginkluotų pareigūnų.

Suomija po įtariamo sabotažo, lėmusio didelius nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream“ Baltijos jūroje, padidins ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą. „Visiems valdžios padaliniams davėme įsakymą užtikrinti įvairios ypatingos svarbos infrastruktūros saugumo priemonių parengtį ir stiprinimą“, – ketvirtadienį pareiškė žurnalistams finansų ministrė Annika Saarikko. Ypatingos svarbos infrastruktūrai priskiriami, be kita ko, elektros tinklai ir vandens tiekimo linijos.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad už incidentą, po kurio užfiksuoti keli nuotėkiai iš dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, jungiančių Rusiją su Europa, tikriausiai atsakinga tam tikra užsienio valstybė. „Žinoma, įsivaizduoti, kad toks teroro aktas galėtų įvykti neprisidėjus kokiai nors valstybei, labai sunku“, – per kasdienę spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

NATO ketvirtadienį pareiškė, kad nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream“ tikriausiai nulėmė sabotažas, ir pažadėjo „ryžtingą atsaką“ į bet kokias atakas prieš svarbią infrastruktūrą. „Visa šiuo metu prieinama informacija rodo, kad tai tyčinių, beatodairiškų ir neatsakingų sabotažo aktų rezultatas“, – sakoma 30 valstybių karinio aljanso pareiškime. „Nuotėkiai kelia pavojų laivininkystei ir [daro] reikšmingą žalą aplinkai.

Vykstant sprogimams dujotiekyje „Nord Stream“ Baltijos jūroje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo saugumas bus dar didinamas.  Pasak jo, pastaruoju metu priimami papildomi sprendimai, kuriais siekiama didinti šio strateginio objekto saugumą.  „Yra skiriamas didelis dėmesys mūsų suskystintųjų gamtinių dujų terminalo saugumui. Pastaruoju metu priimami ir papildomi sprendimai, kurie tą saugumą turi didinti.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream“ ketvirtadienį pavadino teroristiniu veiksmu. „Dar vienas nuotėkis – dar vienas įrodymas, kad tai yra sąmoningas aktas, veiksmas, kuris, manau, tikrai turi teisę būti pavadintas teroristiniu veiksmu“, – žurnalistams Seime sakė šalies diplomatijos vadovas.

Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra (Umweltbundschutz – UBA) skelbia, kad dėl gamtinių dujų nuotėkių iš Rusijos eksporto vamzdynų Baltijos jūroje „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ bus išmesta beveik 7,5 mln. tonų anglies dioksido ekvivalento, o tai atitinka beveik 1 proc. Vokietijos metinės CO2 emisijos.