Pasak ekonomistų, žmonės kantriai laukia, kada pasibaigs pandemija ir jie galės atsipalaiduoti leisdami pinigus. Tiesa, toks finansinis atsipalaidavimas gali atsirūgti – ekspertai jau prabyla apie galimą kainų šuolį.
Lietuviai per karantiną bankuose ir toliau kaupia pinigus geresniems laikams. Ir esant neapibrėžtumui atideda pirkinius, keliones ir pramogas. Lietuvos banko duomenimis, sausio mėnesį tautiečiai jau turėjo sukaupę 18 milijardų eurų indėlių. Gyventojai tikina pinigus laiko užspaudę, mat jų nėra kur išleisti:
„Maisto geresnio atsisakiau, valgau paprasčiau, pigiau ir rūbų, aišku, mažiau.“
„Dvigubai daugiau iš tikrųjų, niekur neįsileidžia, viskas uždaryta.“
„Kai nieko nepirkom, tai tikrai pavyko, pilnos kišenės visko“
„Striukių, batų nereikėjo, nes buvau nusipirkęs iš anksčiau.“
Kiti gi pasakoja sutaupę vos keliasdešimt eurų, mat dėl karantino prarado pajamas:
„Stovime prastovose, tai kaip galime sutaupyti, juk nedirbame.“
„Ne, nepavyko, namuose sėdim, daugiau valgosi.“
„Sutaupau kokį gal 50 eurų.“
„Susitaupė tiktai tai, kad už darželį nereikia mokėti, nes vaikai karantino metu nėjo į darželį.“
Kol vieni gyventojai per pandemiją guodžiasi praradę darbus, kiti džiaugiasi išaugusiomis pajamomis ir santaupomis. Lietuvos banko duomenimis, per pandemiją visi indėliai bankuose kaip ant mielių.
Bendras indėlių lygis bankuose praėjusiais metais šoktelėjo kone 30 procentų ir šių metų sausio 1 dieną siekė beveik 32 milijardus eurų. Iš jų gyventojų indėliai sudarė 18 milijardų eurų, o tai yra penktadaliu daugiau nei ankstesniais metais. Tiesa, nors dabar žmonės pinigus taupo ir neišlaidauja, pasak Lietuvos banko, šie pinigai vis tiek sugrįš į rinką.
„Aš manau, kad pinigai turėtų ateiti į ekonomiką. Ar tai grįš į ikipandeminį lygį, nemanau. Manau, per tam tikrą laikotarpį, ne per vienus metus. Aš prognozuočiau, per kelis metus vartojimas turėtų sugrįžti. Bet manyčiau, kad tikrai vartojimo atsigavimo mes galime tikėtis“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
„Swedbank“ duomenimis, mažiausiai per pandemiją sukaupė jaunimas iki 25-erių metų. Jaunuoliams pavyko sutaupyti vidutiniškai apie 900 eurų. O štai daugiausia pinigų pandemijos laikotarpiu bankuose sutaupė žmonės, kurių amžius siekia nuo 46 iki 64 metų.
„Šiuo metu vidutiniškai toks žmogus yra sukaupęs apie 3000 eurų ir tai yra 20-25 procentais daugiau nei buvo prieš pirmąjį karantiną 2019 metų pabaigoje“, – pasakoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Lietuvos namų ūkių indėlių augimas yra sparčiausias ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje eurozonoje. O tai, pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, lėmė ir sparčiai augantis darbo užmokestis.
„Lietuvoje darbo užmokesčio augimas praeitais metais buvo vienas sparčiausių visoje Europos Sąjungoje. Siekė beveik 10 procentų ir pensijos augo pakankamai solidžiai ir viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis“, – teigia „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, Lietuvoje gyventojai pinigus kaupia ne tik einamojoje sąskaitoje, indėliuose, bet ir namuose kojinėje.
„Mes dar nematome labai nemažos dalies pinigų – tai yra šešėlinių sukauptų pinigų, kurie dabar cirkuliuoja rinkoje. Nes įsigyjant nekilnojamąjį turtą dažnai atsiskaitoma grynaisiais pinigais“, – kalbėjo J. Cvilikienė.
Visgi ekonomistai prognozuoja, kad lietuviai pinigų negailės vos tik pasibaigs karantinas: atsivers parduotuvės, teatrai, kavinės ir restoranai, taip pat laisviau bus galima keliauti. O toks finansinis atsipalaidavimas gali atsirūgti – ekonomistai jau prabyla apie galimą kainų šuolį.
„Panašu, kad kuomet baigsis karantinas, dalis tų pinigų liesis į ekonomiką, tai taipogi paskatins gamintojus ir pardavėjus didinti kainas, nes būsime išsiilgę prekių ir paslaugų“, – sako „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tiesa, pandemijos šokas Lietuvos kol kas stipriai nesupurtė. Lietuvos bankas teikia naujausias prognozes – pagal pagrindinį scenarijų šalies ekonomika šiemet turėtų augti 2,9 procentais, o kitąmet – 5,1 procento. O darbo užmokestis šiais metais turėtų augti apie 6 procentus.
„Jei atsigavimas vyks taip, kaip mes prognozuojame ir ekonomikos plėtra vyks taip, kaip mes prognozuojame. Manau, turime pakankamai sėkmingą scenarijų vidutiniam laikotarpiui“, – pasakoja V. Vasiliauskas.
„Visgi ši prognozė atrodo pakankamai optimistinė, nes matome, kad Europos Sąjungoje dalis valstybių vėl sugriežtino karantino sąlygas. Ir bendrai Europos Sąjungoje įsivyrauja naratyvas, kad karantino režimas yra normali būsena“, – teigia Ž. Mauricas.
Nors Lietuvos bankas teikia pakankamai optimistišką ekonomikos prognozę, Finansų ministerija laikosi santūriau. Ministerija skelbia, kad BVP augimas šiemet sudarys 2,6 procento, o kitąmet – kiek daugiau kaip 3 procentus.
