Viktorija socialiniame tinkle draugams pasakojo, kad susitvarkyti dokumentus po tėčio mirties nebuvo taip paprasta, kaip atrodė pačioje pradžioje.
„Mirus tėčiui, mes su broliu turto atsisakėme, jis turėjo atitekti mūsų mamai. Ėmiau organizuoti turto paveldėjimo procesus. Kreipėmės į notarę. O ši patikrinusi dokumentus pranešė, kad mūsų namas yra areštuotas.
Tada kreipiausi į antstolę, ši viską patikrinusi randa, kad areštą prieš 20 metų uždėjo viena antstolių kontora. O mama prisiminė, kad tėtis turėjo kažkokią baudą, tačiau ją sumokėjo. Tad antstolė padėjo man suformuoti kreipimąsi į apylinkės teismą su prašymu panaikinti areštą“, – pasakojo moteris.
Tačiau, anot Viktorijos, visko greitai išspręsti nepavyko.
„Gavau iš teismo nutartį, kurioje manęs prašoma nurodyti civilinę bylą ir pateikti duomenis dėl tėčio atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų, nurodyti kada ir su kokiu kreditoriumi buvo atsiskaityta.
Tačiau aš prieš 20 metų buvau paauglė. O antstolių kontora, kuri uždėjo areštą ir kurios pažymos prašoma, yra likviduota. Mano tėtis miręs ir aš neturiu kaip jo paklausti, kur, ką, kaip ir už ką.
Be to, mano prašymas neatitiko bendrųjų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų. Aš tiesiog nusiunčiau email užklausą. Tai kokios tos formos iš tikrųjų turėtų būti?“, – draugams skundėsi moteris.
Problema dažna
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys, antstolis Vitalis Milevičius aiškino, kad Viktorijos situacija iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti sudėtinga, tačiau jos sprendimas gana paprastas.
„Laiku nepanaikintas turto areštas yra tipiška iki 2003 m. veikusių valstybinių teismo antstolių kontorų klaida. Ją gali ištaisyti tik teismas. Tačiau prieš kreipiantis į teismą dėl arešto panaikinimo, būtina pasirūpinti įrodymais, kad skola tikrai yra sumokėta.
Vienas svarbių duomenų šaltinis galėtų būti Lietuvos antstolių rūmų pažyma apie skolų išieškojimo procesus turto savininko atžvilgiu, kitas – archyvinė vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo“, – aiškino antstolis.
Anot jo, jeigu kažkada skirtoji bauda buvo sumokėta ir pagrindo taikyti turto areštą nebėra, teismo sprendimui greičiausiai pakaktų ir Lietuvos antstolių rūmų pažymos.
„Pasirašytą prašymą išduoti pažymą apie tam tikro asmens (šiuo atveju – mirusiojo) skolas Lietuvos antstolių rūmams reikėtų atsiųsti įprastu arba elektroniniu paštu.
Prašymo išduoti pažymą formą galima rasti ir atsisiųsti iš Lietuvos antstolių rūmų interneto svetainėje. Duomenys apie vykdomąsias bylas teikiami tik tam asmeniui, kurio atžvilgiu jos vykdomos, arba jo įgaliotam atstovui, advokatui, paveldėtojui ir pan. Taigi, kartu su prašymu reikėtų pateikti ir mirties liudijimo kopiją“, – komentavo V. Milevičius.
Pasak jo, pažymas asmenims, kuriems informacija reikalinga sprendžiant teismo antstolių taikyto arešto panaikinimo klausimą, Lietuvos antstolių rūmai išduoda nemokamai.
„Todėl prašyme svarbu aiškiai nurodyti informacijos rinkimo tikslą. Jeigu, patikrinus duomenis antstolių informacinėje sistemoje nustatoma, kad sistemoje nėra duomenų apie tam tikro asmens atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas arba kad byla ar bylos yra užbaigtos, tokia informacija įrašoma pažymoje. Ši pažyma pateikiama teismui, kompetentingam spręsti arešto naikinimo klausimą.
Esant būtinybei archyvinės vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo reikėtų ieškoti teisme, prie kurio iki antstolių institucinės reformos veikė areštą taikiusi teismo antstolių kontora. Įprastai teismo archyvui pateikiamas laisvos formos prašymas dėl susipažinimo su bylos medžiaga ir kopijų darymo, nurodant kuo tikslesnius buvusio skolingo asmens duomenis“, – aiškino antstolis.
Jo teigimu, vykdomojoje byloje gali būti atitinkamos žymos, kad skola yra išieškota.
„Taip pat teismo archyve galima susirasti administracinę, civilinę ar kitą bylą, kurią nagrinėjant buvo priimtas sprendimas dėl skolos priteisimo. Tokioje byloje gali būti iš teismo antstolio kontoros grįžęs vykdomasis raštas su teismo antstolio įrašu apie visišką atsiskaitymą.
Teisme reikėtų pasidaryti šių dokumentų kopijas. Tiesa, senos archyvinės bylos kai kuriais atvejais gali būti jau sunaikintos, tai priklauso nuo nustatytų saugojimo terminų“, – pažymėjo V. Milevičius.
Anot jo, suprantama, kad visos minėtos procedūros atima laiko ir sukelia žmonėms tam tikrų nepatogumų, tačiau paprastesnio būdo ištaisyti senas klaidas šiandien esą nėra.
„Panašių prašymų dėl teismo antstolių nepanaikinto arešto panaikinimo nagrinėjimas teismuose neužtrunka ilgai, kadangi sprendžiami klausimai iš esmės yra formalūs“, – aiškino antstolis.
