Nereikia ieškoti net toli nuo sostinės – beveik avarinis yra ir Vilniaus Valakampių tiltas. Kaip ir Kėdainių atveju, šis tiltas irgi nebeatlaiko apkrovų. Automobilių kelių direkcijai prašant didesnio finansavimo, valdantieji dalyti pažadų neskuba ir jau apkaltino buvusią valdžią, kuri, užuot tvarkiusi tiltus, esą liūto dalį pinigų skyrė žvyrkeliams.
Vaizdingoje vietoje Neries krantus jungiantis gelžbetoninis Valakampių tiltas yra ilgiausias Vilniuje. Daugiau nei 300 metrų ilgio tiltas, kaip ir dauguma kitų Lietuvoje, statytas sovietmečiu, prieš pusšimtį metų. Ir akys neapgauna, jo būklė – panaši į to, kuris įgriuvo Kėdainiuose.
„Dalinai galimai avarinės būklės pirmos juostos. Atlikus ekspertizes, buvo nustatyta, kad sijos nebelaiko projektinės apkrovos“, – teigia savivaldybės atstovas Arūnas Visockas.
„Vilnius Tech“ Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros profesorius paaiškina, ką tai reiškia realybėje.
„Ilgai laukti negalima, nes tiltas gali pats savęs neatlaikyti. Kalbam ne apie tai, kad transporto apkrovų neatlaikytų, bet kad jis pats savo svorio gali neatlaikyti“, – aiškina „Vilnius Tech“ profesorius Darius Bačinskas.
Kol kas miesto valdžia tik apribojo apkrovas – pirmąją juostą skyrė tik autobusams ir troleibusams, o antrąją – transportui, kuris sveria mažiau nei 40 tonų.
Tiltą, per kurį kasdien važiuoja tūkstančiai automobilių, savivaldybė žadėjo rekonstruoti dar iki šių metų pradžios. Tačiau darbai net nepradėti. Per žingsnį nuo avarinės būklės esančio tilto rekonstrukcija kainuos daugiau nei pusę milijono eurų. Bet tik tada, kai leis biurokratija.
„Kadangi užsitęsė projektavimo darbai, projektuotojai užtempė su projektu, jiems skaičiuojamos baudos, bet sutartis nėra nutraukta, nes norim pabaigti projektavimo darbus ir pradėti rekonstrukciją“, – kalba A. Visockas.
Tačiau šio tilto net nėra blogiausių šalies tiltų sąraše, kuriame – per 70 objektų. Kaip ir įgriuvęs tiltas Kėdainiuose, į sąrašą patenka tik valstybinės reikšmės kelių objektai, o savivaldybės savo tiltais ir viadukais rūpinasi pačios.
Vienas iš svarbiausių valstybinės reikšmės objektų dabar – Alfonso Meškinio tiltas Kaune. Didžiulę rekonstrukciją Automobilių kelių direkcija pradėjo prieš porą metų. Tiltas yra ir automagistralės atkarpa, kasdien per jį važiuoja per 70 tūkst. transporto priemonių. Prioritetų sąraše jis vienas pirmųjų.
„Jis neatitiko jokių ES standartų, nedelsiant reikėjo imtis priemonių, kad užtikrintume jo funkcionavimą. Tiltai statyti 1964 metais, jei neklystu“, – sako Automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.
Rekonstrukcija kainuos 65 mln. eurų. Metinis biudžetas tokiems darbams, įskaitant ir savivaldybėms skiriamas lėšas, yra kiek daugiau nei 500 mln. Tačiau direkcija tvirtina, kad finansavimo iš biudžeto – per mažai.
„Į tai įeina kelių priežiūra, pėsčiųjų, dviračių takai, eismo saugumo priemonės, atitvarai, strateginiai projektai, paprastieji remontai, kapitaliniai, tiltai, viadukai – viskas“, – teigia R. Lipkevičius.
„Artimiausiu metu biudžeto keisti neplanuojame. Visgi Kelių direkcijai reikėtų persižiūrėti ir prioritetus viduje projektų, tiltams ir projektams skiriama santykinai nedidelė dalis finansavimo“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Po incidento Kėdainiuose valdantieji jau rado kaltų, kodėl pinigai pirmiausia keliauja ne tiltams.
„Žvyrkelių asfaltavimui buvo išleisti šimtai milijonų. Tuo metu tiltų ir viadukų tvarkymui – žiūriu, 2018, 2019 m. duomenis – 8 mln.“, – tvirtina susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Žvyrkelių asfaltavimo pažanga labai gyrėsi buvusi „valstiečių“ valdžia ir jos susisiekimo ministras Narkevičius.
Ką apie tai galvoja gyventojai? Štai, ką jie sako:
„Pinigai iš kur – mokam už benziną, „saliarką“, visa kita. O kur tie pinigai nueina – neaišku. Nei kelių tvarko, duobėtas visas miestas.“
„Iki nelaimės – vienas žingsnis.“
„Reikėtų stipresnės priežiūros ir viskas. Jeigu ženklai stovėjo, kad negalima važiuoti, tai kodėl važiavo? Patys ir kalti tada.“
Pirminiais duomenimis, Kėdainiuose tiltas įgriuvo, nes juo važinėdavo ženklų nepaisančios sunkiasvorės mašinos.
„Tikėtina, ženklų neužtenka, reikia kitokio pobūdžio apribojimų. Galėtų būti fizinis barjeras, nuleistas kažkoks barjeras, per kurį sunkiasvorė transporto priemonė nepravažiuotų“, – kalba M. Skuodis.
Pasak „Vilnius Tech“ profesoriaus Bačinsko, didžiausia Lietuvos tiltų problema ir yra ta, kad jie nepritaikyti šiuolaikiniam transporto priemonių srautui ir svoriui.
„Sovietmečiu statyti tiltai dabartinių apkrovų normų nelaiko. Neturim sakyti, kad nelaiko transporto apkrovų, bet natūralu, kad transporto intensyvumas taip pat keičiasi, jis didėja“, – aiškina D. Bačinskas.
Dauguma Lietuvos tiltų statyti Brežnevo laikais, septintajame dešimtmetyje. Vienintelis kelias – visų jų rekonstrukcija. Tačiau tai užtruks, net jei pinigų stebuklingai atsirastų. Per trumpą laiką rekonstruoti vis besipildančio sąrašo blogos būklės tiltų nebūtų pajėgumų.