remigijus lipkevičius

Naktį Kaune nuvirto ir į orą pakilo rekonstruojama Kleboniškio tilto dalis. Net 500 tonų sverianti konstrukcija atitrūko, pasviro ir iškilo virš autostrados. Pareigūnai ir specialistai aiškinasi incidento priežastis. Tiesa, kol kas autostrados uždaryti neketinama, bet eismas uždraustas po tiltu esančia Panerių gatve. O internautai nepraleidžia progos ir pasišaipyti – tiltą prilygina pasvirusiam Pizos bokštui ar skęstančiam Titanikui.

Po Kėdainių tilto griūties uždarytas dar vienas tiltas – šį kartą prie Ariogalos per Dubysą. Šis tiltas byra jau seniai, prieš metus nukrito jo atitvarai, buvo uždrausta eiti pėstiesiems, palikta viena eismo juosta. Raseinių savivaldybė priekaištauja automobilių kelių direkcijai, kad ši delsė tvarkyti tiltą, o direkcija savo kaltės nemato.

Įgriuvusio Kėdainių tilto istorija gali pasikartoti, ir ne kartą – įspėja specialistai. Į 70 blogos ar net labai blogos būklės tiltų sąrašą nepatenka savivaldybių priežiūroje esantys tiltai ar viadukai. O tai reiškia, kad avarinių tiltų sąrašas dar ilgesnis. Nereikia ieškoti net toli nuo sostinės – beveik avarinis yra ir Vilniaus Valakampių tiltas. Kaip ir Kėdainių atveju, šis tiltas irgi nebeatlaiko apkrovų.

Kėdainiuose antradienį į Nevėžį nugarmėjo dalis tilto. Ir visa tai įvyko prieš pat prezidento vizitą. Kėdainių valdžia beda pirštu į Automobilių kelių direkciją, kad ši laiku nesutvarkė avarinės būklės tilto, kuris dar prieš savaitę buvo patikrintas. Direkcija aiškina, esą nėra pinigų. Ir dėl nelaimės kaltina sunkvežimių vairuotojus. Nors tiltas griuvo rytinio piko metu, laimė, aukų pavyko išvengti.

Sugriuvęs Kėdainių tiltas buvo įtrauktas į 73 blogos arba labai blogos būklės tiltų sąrašą ir jį pagal finansavimo galimybes planuota rekonstruoti iki pernai metų pabaigos, tačiau pristigta lėšų, sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevčius. Žurnalistams Kėdainiuose antradieni jis tvirtino, kad lėšų remontams trūks ir šiemet.    „Visi suprantame, kad finansavimas nėra paskutinėje vietoje.

Į Varšuvą automobiliu galėsime nuvažiuoti valanda ar net pusantros greičiau, žada Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pagaliau pradėta rekonstruoti magistralė „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. O lenkai iki mūsų sienos darbus jau yra padarę anksčiau. Tiesa, magistralės reikalvimus atiitnkančio kelio dar teks luktelėti porą metų. Tačiau vairuotojai jau džiaugiasi – bent jau ilgai laukta darbų pradžia padaryta.

Akcine bendrove nuo sausio tapusiai Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) laikinai vadovauja ligšiolinis jos direktorius Remigijus Lipkevičius – jis šias pareigas eis, kol bus atrinktas naujas vadovas. „Laikinai, kol bus atrinktas naujas vadovas, direktoriaus pareigas eis R. Lipkevičius. Šiandien ir rytoj jis atostogauja“, – BNS pirmadienį sakė direkcijos atstovė Aušra Ramoškaitė.

Iš pareigų nuo 2023 metų traukiasi Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.  Jis prašyme susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui iš pareigų prašo atleisti nuo kitų metų sausio 1 dienos. Tokį sprendimą R. Lipkevičius priėmė savo iniciatyva, penktadienį pranešė direkcija.

Infliacija palietė ir darbus Lietuvos keliuose. Kelių direkcija skaičiuoja, kad dalis projektų brangs keliais milijonais eurų, tačiau ramina, kad darbai nestoja. „Sezonas įsibėgėja, vis daugiau matome dirbančių kelininkų mūsų keliuose. <...> Ką mes pamatysime rudenį arba ką mes pasakysime susitikdami su rinkėjais apie vieno ar kito mūsų strateginio kelio ar vieškelio tvarkymą?“ – Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje kalbėjo jo pirmininkas, konservatorius Kazys Starkevičius.

Automobilių kelių direkcijos vadovas tikina, kad šalies kelių tinklas degradavo. Statistika tai tik patvirtina – daugiau nei trečdalis Lietuvos kelių yra blogos arba labai blogos būklės. Valdžia ketina padėtį taisyti: keisti finansavimo tvarką, per dešimtmetį užbaigti žvyrkelių asfaltavimą, o artimiausiais metais baigti milžiniškus „Via Baltica“ ir Lietuvos gėda vadinamo kelio Vilnius–Utena remonto darbus.