arūnas visockas

Su smūgiais, riksmais ir įsikibę į tvoras Gariūnų prekeiviai pastojo kelią savivaldybei, norinčiai šalia turgaus įrengti žiedinę sankryžą. Prekeiviai piktinasi, jog savivaldybei išgriovus ant valstybinės žemės stovinčius kioskus, jie neteks darbo vietų ir pajamų. Tačiau savivaldybė sako, kad kažkas prekeivius klaidina, mat ji griaus vos kelis kioskus, kuriuos per trejus metus turėjo patraukti žemę iš savivaldybės besinuomojanti Gariūnų turgavietė. „Urodas. Oho, oho.

Visuomenę ne juokais išgąsdino valdžios planuojamas visuotinis nekilnojamo turto mokestis. Nors Finansų ministerija tikina, kad vidutinis mokestis bus 14 eurų, būsto rinkos analitikai ir ekonomistai tuo smarkiai abejoja. Ypač nuskriausti esą galimai liks vilniečiai, ir visai nepelnytai. Pasak ekspertų, atpirkimo ožiais taps jauni žmonės su vaikais, perkantys didesnio ploto butus, o ne turtuoliai. Be to, mokestis esą vėl išpūs nuomos kainas.

Nuo ankstaus ryto Gariūnų turguje ginčai, apsižodžiavimai ir susistumdymai. Ten skubėjo ir policija, ir greitoji pagalba. Konfliktas kilo po to, kai šio turgaus prekeiviai mūru stojo ginti turgavietės, mat darbininkai jau pradėjo ruoštis nugriauti mažą dalį turgaus kioskų, kurie patenka į valstybinę žemę. Šioje teritorijoje savivaldybė ketina įrengti žiedinę sankryžą, o prekeiviai piktinasi, kad griaunamas jų turtas: „Pažiūrėkit, ką daro pareigūnai.

Įgriuvusio Kėdainių tilto istorija gali pasikartoti, ir ne kartą – įspėja specialistai. Į 70 blogos ar net labai blogos būklės tiltų sąrašą nepatenka savivaldybių priežiūroje esantys tiltai ar viadukai. O tai reiškia, kad avarinių tiltų sąrašas dar ilgesnis. Nereikia ieškoti net toli nuo sostinės – beveik avarinis yra ir Vilniaus Valakampių tiltas. Kaip ir Kėdainių atveju, šis tiltas irgi nebeatlaiko apkrovų.

Kone kraterio dydžio ir gylio duobės ir duobelės dėl temperatūrų svyravimų vis labiau veriasi miestų gatvėse – ypač Vilniuje ir Kaune. Draudikai skaičiuoja, kad pernai metai – vieni nuostolingiausių: į duobes įvažiavusiems vairuotojams didžiausia Lietuvoje draudimo bendrovė išmokėjo daugiau nei pusę milijono eurų – dvigubai daugiau nei prieš kelis metus. Ekspertai sako, kad ir artimiausi keli mėnesiai vairuotojams bus kritiniai, mat duobes kelinininkai iš esmės lopys tik pavasarį.

Vos sniegui nutirpus prasideda ne tik vairuotojų, bet ir pėsčiųjų bei dviratininkų kantrybės išbandymo metas. Po žiemos atsiveria takelių nelygumai ir ištrupėjimai. Gyventojai piktinasi, kad takelių taisyti niekas nesiskubina, tačiau savivaldybės aiškina, kad tai daryti dar per anksti. Dar tik vasaris, oro sąlygos dar gali keistis, tad keisis ir takelių būklė. Dėl ledo ir temperatūrų skirtumų tiek keliuose, tiek pėsčiųjų ir dviratininkų takeliuose po žiemos atsiranda nelygumų.

Sunku ir patikėti, kad XXI a. amžiaus Vilniuje, kuris sparčiai plečiasi ir nuolat auga, dar galima rasti mikrorajonų, kuriuose iki asfaltuoto kelio per purvyną gali tekti klampoti net ir kilometrą. Tačiau su būtent tokia situacija susiduria vienos Pilaitės gatvės gyventojai. Tiesa, savivaldybė ketina problemos sprendimo imtis vos tik pagerės orai. Portalą tv3.lt pasiekė trijų Pilaitės mikrorajono gyventojų skundai apie vieną ir tą pačią neasfaltuotą Karaliaučiaus gatvės atkarpą.

Europa aikčioja ne tik dėl Kauno „Žalgirio“ rezultatų, o ir to, kaip Lietuvos čempionai žaidžia rungtynių pabaigas. Liaupsinamas neįtikėtinas komandos fizinis pasiruošimas. Vienas pagrindinių šios stiprybės kalvių – 29-erių Justinas Grainys. Treneris „Žalgiryje“ dirba kartu su 36-erių Nerijumi Navicku. „Justinu ir Nerijumi esame labai patenkinti. Kiek teko girdėti, reta komanda turi du šios srities specialistus. Mums tai suteikia galimybę puikiai pasinaudoti laiku prieš treniruotes ir po jų.

Daug kalbų sukėlusi Vilniaus gatvės rekonstrukcija net ir praėjus pusmečiui po darbų baigties vėl kelia audras. Mat grįžtant pavasariui tirpstantis sniegas parodė, kad žiemos orai naujai išklotoms plytelėms buvo per stiprūs. 1,15 mln. eurų kainavusi Vilniaus gatvės rekonstrukcija buvo baigta praeitų metų liepos mėnesį. Tą kartą daugiausia kritikos sulaukta dėl itin užsitęsusių darbų. Mat darbai buvo pradėti dar 2016‒ųjų spalio mėnesį. Panašu, kad liepą baigti darbai turės būti atnaujinti.

Seimo viešbučio aikštelėje sostinėje penktadienį įgriuvus grindiniui buvo atsivėrusi smegduobė, ji užpilta. Aiškinamasi, kokios incidento priežastys. Nuotraukomis su įgriuva socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo parlamentaras „valstietis“ Arvydas Nekrošius. Portalui tv3.lt A. Nekrošius pasakojo, kad smegduobė atsivėrė jam važiuojant automobiliu. „Kiek mačiau, pakankamai gili. Ji, ko gero, susiformavo dėl vandens kažkokių darinių.

Pastaruoju metu Belmonto užtvankoje Vilniuje pradėti darbai laikytini ne avarinės grėsmės pašalinimo, o statybos darbais, pareiškė Aplinkos ministerija. Be to, pasak ministerijos, darbams Vilniaus savivaldybė pasirinko rangovą, kuris neturi teisės atlikti statybos darbų hidrotechnikos ir kultūros paveldo statiniuose.

 Lietuvos sostinės valdžia ruošiasi atnaujinti Vilniaus gatvę. Vilniaus savivaldybės administracija centriniame viešųjų pirkimų portale šią savaitę paskelbė gatvės kapitalinio remonto rangovo konkurso technines specifikacijas. Jose nurodoma, kad planuojama remontuoti gatvės atkarpą nuo Gedimino prospekto iki Islandijos gatvės - 366 metrų ilgio ruožą. „Taip pat bus sutvarkyti šalia esantys šaligatviai, bus sutvarkytas ir dviračių takas, atnaujintas apšvietimas.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Gatvių duobėms lopyti reikia vis daugiau pinigų, o padėtis gatvėse, atrodo, vis tiek išlieka blogėjanti. Vilniaus savivaldybė užversta skundais dėl nepravažiuojamų gatvių, kauniečiai kuria apie savo miesto gatves anekdotus ir šmaikščius internetu sklindančius vaizdelius. „Greitai nebus, ką taisyti, nes asfaltas tampa retenybe“, „Greideriuoti nebėra ką.

Dažnas miestietis, užuot ėjęs požemine perėja, kelią kerta kitoje vietoje. Pasak jų, tai kur kas saugiau nei kelti koją į ne visada švarias ir geros būklės požemines perėjas. Savivaldybių darbuotojai aiškina, kad perėjos yra saugios ir techniškai tvarkingos. Sostinėje 6 iš 16 požeminių perėjų stebi vaizdo kameros. Kiti šalies miestai tokio komforto sau leisti negali, nes tai esą per brangu. „Kiek tik įmanoma, stengiuosi neiti požemine perėja.

Vilniuje ir Liepojoje (Latvija) vykstančio Europos jaunių (iki 18 metų) vaikinų krepšinio čempionato paskutinėse antrojo etapo rungtynėse E grupėje trečiadienį Lietuvos rinktinė 72:65 (19:20, 16:11, 15:13, 22:21) įveikė Ispanijos krepšininkus. Lietuviai Europos pirmenybėse laimėjo visus šešis žaistus susitikimus. Mūsų šalies krepšininkai po dviejų kėlinių pirmavo 35:31, o po trijų - 50:44. Likus žaisti 2 min. 22 sek., komandas skyrė 11 taškų 66:55. Likus 33 sek.

Vilniuje ir Liepojoje (Latvija) vykstančio Europos jaunių (iki 18 metų) vaikinų krepšinio čempionato antrojo etapo E grupės rungtynėse antradienį Lietuvos rinktinė 77:68 (19:22, 16:14, 20:15, 22:17) įveikė Serbijos krepšininkus. Lietuviai Europos pirmenybėse laimėjo visus penkis žaistus susitikimus. Mūsų šalies komandai, kurią treniruoja Arūnas Visockas, 18 taškų pelnė Justas Tamulis, 12 - Marius Grigonis, 10 - Jokūbas Gintvainis. Serbijos ekipoje Nikola Jankovičius surinko 18 taškų.

Bendrovė „KG Group“ be jokių garantijų paskolins Lietuvos krepšinio federacijai (LKF) 10 mln. litų, reikalingų siekiant mūsų šalyje surengti 2012 metų Londono olimpinių žaidynių vyrų krepšinio atrankos turnyrą. Apie tai LKF atstovai pranešė pirmadienį Kaune po LKF komiteto posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje. Lapkričio pradžioje Kauno miesto savivaldybė pritarė, kad AB „Kauno energija“ suteiktų garantijas 7 mln.

Europos jaunučių (iki 16 m.) krepšinio čempionato šeimininkai juodkalniečiai vakar liejo ašaras. Iki tol tik vieną pralaimėjimą per šešerias rungtynes patyrusios komandos skriaudikais tapo lietuviai. Tik per stebuklą į jau nuvažiuojantį ketvirtfinalio traukinį įšokę Arūno Visocko treniruojami Lietuvos krepšininkai sudavė nelauktą ir ypač skaudų smūgį Juodkalnijos ekipai, kuri tęs kovą tik dėl 5-8 vietų. „Šiame turnyre mums nesisekė.

Sociologai teigia, kad vaikų užimtumas daro didelę įtaką jų ugdymui. Skirdami vaikams per mažai dėmesio, sulaukiame atsakomosios reakcijos: net į tikrų entuziastų organizuotus renginius, būrelius daugelis eina nenoriai. Renkasi kitą, jiems mielesnį, gatvės pasaulį. Nepilnamečiai Lietuvoje padaro 2,1 proc. visų nusikaltimų. Policijos departamento statistika rodo, kad labiausiai linkę nusikalsti 16-17 metų paaugliai. Ženklaus nepilnamečių nusikalstamumo didėjimo kol kas neužfiksuota.

Nenumaldomai artėjant Pekino olimpiadai, "Vakaro žinios" skaitytojams primena, kad Lietuva turi kuo didžiuotis ir be dabartinių sporto žvaigždžių. Pateiktame sąraše - visi Lietuvos sportininkai, iškovoję medalius per visą vasaros olimpinių žaidynių istoriją.

Žalgirietis Vaidotas Pečiukas išvyko į Vengriją, kur dalyvaus Pakšo „Atomeromu“ komandos peržiūroje. 199 cm ūgio krepšininkui yra reikalinga žaidybinė praktika, todėl Kauno „Žalgirio“ klubas nutarė paskolinti V.Pečiuką vengrų ekipai. Pakšo komandoje 1996-2000 m. sezonuose yra rungtyniavęs dabartinis Kauno „Žalgirio“ dublerių treneris Arūnas Visockas, kuris teigiamai atsiliepė apie „Atomeromu“ klubą.