• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rugsėjo 1-oji – jau visai čia pat. Tačiau tai reiškia ne tik moksleivių grįžimą į mokyklos suolus, bet ir nemažą galvos skausmą jų tėvams, kurių pinigines nemenkai patuština didžiulės mokyklinių priemonių kainos. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad šios išlaidos ateityje turėtų mažėti, mat dauguma priemonių tampa elektroninėmis, o skirti daugiau pinigų ugdymui padės ir mokyklų tinklo perorganizavimas.

Rugsėjo 1-oji – jau visai čia pat. Tačiau tai reiškia ne tik moksleivių grįžimą į mokyklos suolus, bet ir nemažą galvos skausmą jų tėvams, kurių pinigines nemenkai patuština didžiulės mokyklinių priemonių kainos. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad šios išlaidos ateityje turėtų mažėti, mat dauguma priemonių tampa elektroninėmis, o skirti daugiau pinigų ugdymui padės ir mokyklų tinklo perorganizavimas.

REKLAMA

Pokalbis su ministre – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.

Kodėl Lietuvoje mokslas nėra iki galo nemokamas, kad nereikėtų pirkti įvairių pratybų ir kitų tiesiogiai mokslui reikalingų priemonių?

Turbūt ne visose valstybėse yra visiškai viskas kompensuojama. Net jeigu pažiūrėsime į Europos Sąjungos valstybes – ir ten tėvai perka tam tikras priemones. Yra paramos šeimoms sistema, kuri prisideda prie vaiko ugdymo, tai turbūt natūralu, kad valstybė negali visko nupirkti ar pateikti.

REKLAMA
REKLAMA

Taip, aišku, priemonės yra gana brangios, tikrai reikia pripažinti, ką tėvai dalinasi, jog gali kartais ir 300 eurų kainuoti. Bet tai turbūt irgi priklauso nuo to, ką perki, kaip perki – galima tą patį nupirkti ir už mažesnę sumą, už 50 eurų ar šiek tiek daugiau. Bet čia turbūt skiriasi nuo požiūrio ir galimybių.

REKLAMA

Jūsų požiūriu, ar mes turime biudžeto pajėgumų judėti link to, kad valstybinėse mokyklose tėvams reikėtų mokėti kuo mažiau, ar vis dėlto neturime pajėgumų su dabartiniais biudžeto paskirstymais?

Jūs labai gerai ir atsakėte. Kada mes perskirstysime savo biudžetą daugiau, tai turbūt galėsime daugiau padėti įvairioms sritims, ne tik švietimui. Bet šiuo metu perskirstymas yra toks, koks yra. Man atrodo, kad mes natūraliai judėsime prie to, kad vaiko atėjimas į mokyklą kainuos mažiau, kadangi dauguma priemonių tampa elektroninėmis, spausdintų vadovėlių poreikis taip pat mažės. Man atrodo, kad tos išlaidos turėtų mažėti natūraliai.

REKLAMA
REKLAMA

2019 metais biudžetas švietimui buvo 4,6 procento nuo BVP, Europos Sąjungos vidurkis buvo 4,7 procento. Atrodo, kad mes pakankamai normaliai finansuojame švietimo sektorių. Kur tada tie pinigai?

Labai geras klausimas. Todėl į rugsėjo 1-ą ir žengiame su tam tikrais pokyčiais, kuomet nebelieka jungtinių klasių, taip pat nebebus klasių, kurios yra mažesnės nei 8 mokiniai, o mokyklos, kuriose mokosi mažiau nei 60 vaikų, yra arba reorganizuojamos, arba likviduojamos. Yra ir mokyklų tinklo klausimas – kuo mes turime didesnį tinklą, kuo mes turime daugiau mažesnių mokyklėlių, tuo yra didesnės išlaidos, nes reikia išlaikyti patalpas, išlaikyti administraciją, visur yra vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mes siūlome daugiau investuoti į kokybę ir į ugdymą, mažiau į pastatus ir administravimą. Labai mažose mokyklose administravimas kainuoja virš 50 procentų. Tai yra didžiuliai pinigai. Mes šituos pinigus turime investuoti į ugdymą, ugdymo priemones ir visa tai, kas padeda mūsų vaikams siekti svajonių.

Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.

Tai tegu paskaito konstituciją... privalai.
žiūriu į tuos akinius ir galvoju, bl žiūrkė, ir dar baisi,
Tai gal nereikia privačių mokyklų remti.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų