Ir dėl to mokytojams bus dar sunkiau. Švietimo specialistai taip pat piktinasi per mažais pedagogų atlyginimais ir didžiuliu mokytojų trūkumu.
Šiaulių „Gegužių“ progimnazijoje dar vyksta paskutiniai pasiruošimo naujiems mokslo metams darbai. Mokyklos prieigose keičiamos nusidėvėjusios trinkelės.
O klasėje bibliotekininkė jau išpakuoja mokymosi priemones. Vadovėliai jau laukia 830-ies į mokyklą ateisiančių vaikų. „Gegužių“ progimnazijoje krimsti mokslus pradės 4-ios pirmokų klasės.
„Vaikams naujų mokslo metų pradžią reikia pateikti su pakylėjimu, su džiaugsmu, su viltimi, su pasiryžimu. Tą ir darom“, – sako „Gegužių“ progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė.
Mokyklos vadovė tikisi, kad šie mokslo metai bus lengvesni nei praėję: be COVID-19 sukeltų problemų.
„Labai tikimės, kad nereikės iškeliauti į nuotolinį mokymą, nes tai yra iššūkis paliekantis sudėtingų reiškinių vaikams, vaikų psichikai, mokytojų darbas labai sunkėja“, – teigia S. Baranauskienė.
Lietuvoje šiemet į klases sugužės daugiau nei 332 tūkstančiai mokinių, iš jų 30-imt tūkstančių pirmokų. Mokinių penkiais tūkstančiais daugiau nei pernai, mat Lietuvos mokyklas lankys ir apie 7000 tūkstančiai ukrainiečių
Rugsėjo 1-ąją švęs mažiau bendrojo ugdymo mokyklų: jų sumažėjo iki 948-ių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija giriasi gerėjančia ugdymo kokybe: džiaugiasi, kad Lietuvoje nebelieka ypač mažų ir jungtinių klasių, kai kartu mokosi skirtingo amžiaus vaikai.
„Tai reiškia, mūsų vaikai turės daugiau galimybių pasirinkti, dalyvauti neformaliame ugdyme, turėti papildomas pamokas, mokytis užsienio kalbų“, – tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Tiesa, šie pokyčiai reiškia, kad daliai mokytojų bus sunkiau. Mat jiems teks dirbti didesnėse klasėse. Negana to, valdžia taip pat nori, kad pedagogai daugiau laiko skirtų savo žinių tobulinimui.
„Nuo 2023-ių sausio jau startuoja, nacionalinė pedagogų kvalifikacijos kėlimo programos. Pirmiausia, matematikos, lietuvių kalbos literatūros, užsienio kalbos“, – kalba J. Šiugždinienė.
Pasak Švietimo mokslo ir sporto ministerijos, mokyklose bus įdarbinta daugiau švietimo pagalbos specialistų: valdžia savivaldybėms skyrė beveik milijoną eurų 150-ies specialistų etatų įsteigti.
„Siūloma amortizacija, kad didėja mokytojų padėjėjų, niekaip neužtikrina krūvio lengvėjimo, nes tikrai mokytojų padėjėjų, žinant jų kvalifikaciją, dažnai mokytojams realios pagalbos nesuteikia“, – teigia profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Patys mokytojai tokiais pokyčiais nepatenkinti. Esą pedagogams teks dirbti daugiau, o apie atlyginimų augimą valdžia kalba nenoriai. Ministerijos duomenimis, 2021-aisiais visu etatu dirbantis mokytojas vidutiniškai gaudavo 1134 eurus į rankas, tai yra maždaug 200 eurų daugiau nei 2019-aisiais. Tačiau Lietuvoje didelė dalis mokytojų dirba ne visu etatu.
„Vidutiniškai mokytojai Lietuvoje dirba tik 0,7 etato. Panašiai 700–800 eurų, tai žiūrint į tai, kad kitiems metams prognozuojamas minimalios algos kilimas iki 19 procentų. Tai greitu metu mokytojo atlyginimas gali susilyginti su minimalia alga“, – aiškina profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Lietuva mokslo metus pradės su pedagogų trūkumu. Mokykloms trūksta 600 specialistų: labiausiai matematikos, fizikos, chemijos.
„Aš ir, manau, mano miela Diana, linki Jums viso ko geriausio, stipraus sklandaus skrydžio“, – kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Prezidentas Gitanas Nausėda dalį Lietuvos jaunųjų mokytojų pasikvietė į pikniką, kurio metu kalbėjo apie pedagogų problemas. Jaunieji mokytojai žodžių į vatą nevynioja: esą norinčiųjų būti mokytojais visada trūks kol nebus sukurtos padorios sąlygos darbui.
„Lietuvos politikai 30 metų ieško paslapčių, kaip pritraukti naujų mokytojų, galiu iš karto viską išduoti, tai yra didesnis atlyginimas ir mažesnis darbo krūvis. Mokytojo darbas yra dar taisyti darbus, pasiruošti pamokoms. Tarkim „lituanistui“ ištaisyti 11-oko, 12-oko rašinį vieną trunka 30 minučių įgudusiai rankai, o jeigu prisirenki jų šimtus, tai tada galvoji, o kodėl kitas gali tiesiog po darbo užsiimti savo asmeniniu gyvenimu, o aš turiu sėdėti ir dirbti, kartais naktimis“, – sako lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Matas Kandrotas.
Jaunieji mokytojai nesistebi, kad pusė pedagogikos studentų po universiteto renkasi kitą geriau apmokamą specialybę.
„Kitiems per sunku. Vis dėlto čia yra sunkus ir daug kantrybės reikalaujantis darbas ir daug pastangų, galbūt kiti renkasi lengvesnį kelią, kur alga didesnė, padoresnė kaip sakoma“, – teigia istorijos mokytoja Greta Gulgytė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat giriasi, kad jai pavyko atnaujinti dalį ugdymo programų, aiškina apie tiksliųjų mokslų svarbą. Esą daugiau dėmesio bus skiriama matematikos mokymui. Šių metų matematikos egzamino neišlaikė daugiau nei trečdalis moksleivių.
O ir šiaip siūlyčiau labai nesitaškyt, nes išėjus daugumai mokytojų, kaip siūlote kitur dirbt, nebus kas jūsų vaikus moko...jau dabar mokytojų žiauriai trūksta, savivaldybės net viliotinius šoka...
