Žinia, kad Rusija pradeda karą prieš Ukrainą, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą užklumpa vos pradėjus skubų posėdį skirtą aptarti, kaip dar būtų galima sustabdyti įsiplieskusį karinį konfliktą.
„Mano brangūs kolegos, kalbėti apie esakalaciją per vėlu. Rusijos prezidentas oficialiai paskelbė karą. Ar man įjungti jūsų prezidento video pareiškimą? Ambasadoriau man tą padaryti, ar pats tą patvirtinsite?“ – kalba Ukrainos ambasadorius Serhej Kyslycia.
Diplomatų nuostabai, Rusijos ambasadorius ciniškai pareiškia, kad Rusijos pradėtas karas visai ne karas, o tiesiog speciali operacija.
„Mes elgiamės agresyviai ne Ukrainos žmonių, o Kijeve valdžioje esančios chuntos atžvilgiu“, – sako Rusijos ambasadorius Vasilij Nebenzia.
„Karo nusikaltėliams skaistyklos nėra. Jie eina tiesiai į pragarą, ambasadoriau“, – teigia S. Kyslycia.
Auštant rytui pažymėtam visą Ukrainą drebinančių sprogimų, NATO skelbia aktyvuojanti Aljanso gynybos planus, kurie anot generalinio sekretoriaus leis mobiliai dislokuoti karines pajėgas ten kur jų labiausiai reikia. Rytoj aptarti kaip stiprinti Rusijos atgrasymo priemones rengiamas virtualus NATO viršūnių susitikimas. Jame dalyvaus ir Aljansui nepriklausančios Suomija bei Švedija. Stoltenbergas apie galimus NATO veiksmus nedaugžodžiauja, tačiau pabrėžė gali būti mobilizuota dalis NATO greitojo reagavimo pajėgų, kurias sudaro 40 tūkst. karių, įskaitant gerai parengtus 7 tūkst. kariškių, taip pat Prancūzijos vadovaujamas oro padalinys.
„Nepateisinamas ir neišprovokuotas Rusijos puolimas prieš Ukrainą kelia pavojų daugybės nekaltų žmonių gyvybėms. Jis vykdomas atakomis iš oro ir raketų, įvairių krypčių antžeminių pajėgų ir specialiųjų pajėgų puolimu įvairiomis kryptimis, nukreiptu į karinę infrastruktūrą ir pagrindinius miestų centrus. Tai tyčinė, šaltakraujiška ir ilgai planuota invazija“, – sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Kaip atsakyti į karo grėsmė į Briuselį tartis skuba ir visų 27-nių Europos Sąjungos šalių lyderiai. Neeiliniame posėdyje bus derinamas bendras europiečių atsakas. Briuselis graso, kad sankcijos suluošins Rusijos ekonomiką ne vieniems metams. Planuojama stabdyti Rusijai gyvybiškai svarbių pažangių technologijų importą. Užšaldyti visą Europos Sąjungoje esantį Rusijos turtą ir užkardyti Rusijos finansinį sektorių nuo galimybės patekti į eurobloko rinką. Prie jų prisijungs ir Didžioji Britanija. Rublis jau visų laikų žemumose. Rusijos įmonių vertė taip pat sminga į prarają.
„Šios sankcijos turės didelį poveikį. Pastarosiomis savaitėmis Rusijos ekonomika jau patyrė intensyvų spaudimą, o dabar šis spaudimas ims kauptis. Šios sankcijos stabdys Rusijos ekonomikos augimą, padidins skolinimosi išlaidas, padidins infliaciją, padidins kapitalo nutekėjimą ir palaipsniui ardys šalies pramonės pamatą”, – teigia Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Kaip Didžiojo septyneto pirmininkas dar šią popietę palaikysiu vieningą ir aiškų didžiausių pasaulio ekonomikų reakciją”, – kalba kancleris Olafas Scholzas.
O Kinija Rusijos puolimą atsisako vadinti invazija. Pekinas abi puses ragina kalbėtis. Sako atidžiai stebintis, kas vyksta ir nerimauja, kad konfliktas sukels padarinių visame pasaulyje,
„Jūs naudojate tipišką Vakarų žiniasklaidos klausimo metodiką, naudodami žodį „invazija“. Kinija atidžiai stebi naujausią situaciją. Kviečiame visas puses elgtis santūriai, kad situacija netaptų nekontroliuojama“, – sako Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying.
Iš Baltarusijos į Ukrainą šįryt pajudėjo didžiulė kolona Rusijos karinės technikos. Lukašenka, kuris puikiai supranta, kad padėdamas Rusijai iš Baltarusijos pulti Ukrainą taip pat atsidūrė beprecedenčių sankcijų taikiklyje savo mundūrą plauti bando pareiškimais, esą Baltarusijos kariai puolime nedalyvauja. Taip jis akivaizdžiai rodo, kad Rusija šioje šalyje daro, ką nori. Akivaizdžiai kontrolės neturintis autoritaras Minske pasiūlė pradėti taikos derybas.
„Likusią Rusijos karinės grupės dalį, atvirai sakau, prie pietinės Baltarusijos sienos greičiausiai panaudojo Rusijos generalinis štabas. Bet apie tai žinau tik iš žiniasklaidos“, – kalba neteisėtas prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Apie sankcijas Rusijai ir greičiausiai Baltarusijai, netrukus paskelti planuoja Jungtinės Valstijos. Taip pat Australija, Kanada, Japonija, Pietų Korėja.
