Kaunietis verslininkas Audrius Chmieliauskas užsiima plytelių verslu. Iš klientų surinktus grynuosius pinigus reguliariai įneša į banko sąskaitą. Rugpjūčio pradžioje vyras kiek daugiau nei 11 tūkstančių eurų norėjo dalimis padėti į banko sąskaitą, nusprendė pasinaudoti „Luminor“ bankomatu Kauno Akropolyje.
„Bankomatas tuos pinigus priėmė, suskaičiavo ir manęs paklausė, ar jūs norite įnešti tokią sumą, paspaudžiau, kad įnešti, jis paprašė dar kartą patvirtinti PIN kodą, aš sumaišiau PIN kodą kelis kartus, visus pinigus grąžino atgal“, – pasakoja A. Chmieliauskas.
Verslininkas pinigų dar kartą neperskaičiavo, tiesiog pasiėmė kitą banko kortelę ir nuėjo prie kito bankomato „Medus“, kuris taip pat aptarnauja „Luminor“ klientus.
„Įnešiau pinigus ir man parodė tam tikrą sumą pinigų, kuri skiriasi 950 eurų nuo to, ką aš turėjau įnešti pagal tai, ką aš suskaičiavau namuose. Kur tie pinigai galėjo užstrigti, ar pirmajame bankomate, ar antrajame bankomate, aš nežinau. Ar aš padariau klaidą skaičiuodamas vėl, čia niekas nepasakys“, – sako A. Chmieliauskas.
Beveik 1000 eurų praradęs kaunietis kreipėsi į banką, kuris, pasak vyro, rado vos 50-ies eurų perteklių bankomate ir jį grąžino, tačiau likusių kupiūrų verslininkas neatgavo. Vyrui pikta, kad jis negali didesnių sumų įnešti banko skyriuje, kur kupiūras galėtų suskaičiuoti banko darbuotoja, o ne robotas.
„Ieškosiu banko, kur galima bendrauti kasoje priduodant pinigus diskutuojant, kiek tų pinigų, o dabar įdėjai į dėžutę, dėžutė užsidarė ir sako „labas vakaras, rašykit žinute elektroniniu paštu, mes jūsų problemą išspręsim“, – piktinasi A. Chmieliauskas.
„Luminor“ banko atstovai aiškina, kad tokie atvejai banko veikloje yra pavieniai, tačiau tikslaus skundų skaičiaus įvardinti negali, bei apgailestauja, kad verslininkui kilo nepatogumų.
Bankomate dažniausiai problemų esą kyla dėl įnešamų banknotų būklės ar instrukcijų nesilaikymo.
Problemas su įvairių skirtingų komercinių bankų bankomatais pastebi ir kiti pinigų pasiimti ar įnešti atėję gyventojai:
„Yra man buvę, kad atrodė, kad aš įnešiau daugiau, man ten trūko šimto eurų pasirodė, bet paskambinau į banką. Jie ten perskaičiavo, pasakė, kad ta suma tokia, kokia įnešiau. O kaip įrodysi? Kaip įrodysi?“
„Aš nesuprantu, įdėjau kortelę teisingai ir viskas. Bankomatas, va, ką tik prarijo kortelę, ką daryti nežinau.“
„Pasigvelbė 50 eurų bankomatas. Įnešiau ir bankomato klaida tiesiog. Man trūko pinigų, skambinau į banką po to grąžino.“
Lietuvos bankas kasmet nagrinėja apie 10 atvejų, kuomet nuo bankomatų nukentėję klientai ieško tiesos.
„Klasikinės yra dvi situacijos. Vienu atveju teigiama, kad bankomatas išdavė mažiau lėšų nei buvo pasirinkta, bet iš banko sąskaitos buvo nuskaičiuotos visos pasirinktos lėšos, ir kitas atvejis klasikinis, kai į banko sąskaitą įskaityta mažesnė suma nei buvo įdėta“, – teigia Lietuvos banko teisininkas Laurynas Žižys.
Lietuvos bankas nagrinėja kraštutinius atvejus, kuomet komercinio banko ir kliento santykis virsta konfliktu. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys mano, kad gyventojai į bankomatų pinkles patenka kur kas dažniau.
„Nebūtų perdėta įsivaizduoti, kad jeigu 10 yra konfliktinių atvejų, tai gali būti, kad tuos nekonfliktinius ir išsprendžiamus tiesiog su banku atvejus galima skaičiuoti dešimtimis, šimtais“, – tvirtina K. Kupšys.
Tokiuose ginčuose dažniausiai laimi bankai.
„Absoliučiai didžioji dauguma tokių panašių nusiskundimų Lietuvos banke buvo pripažinti nepagrįstais. Paprastai, jeigu yra banko kaltė, iki mūsų tokie nusiskundimai neateina dėl to, kad bankas turi galimybes patikrinti bankomatų veiklos žurnalus, ten yra fiksuojamos visos, net ir smulkios operacijos, langelio atidarymas, kiek laiko pinigai buvo stalčiuke“, – aiškina L. Žižys.
Žmonės, kurie nepasitiki bankomatais ir nori įnešti pinigų į savo sąskaitą arba planuoja tiesiog pasiimti didesnę sumą pinigų, turi mažai alternatyvų. Pavyzdžiui, SEB ir „Luminor“ bankai nuo 2019-ųjų savo bankų skyriuose grynųjų pinigų operacijų neatlieka. O 50 padalinių turintis „Swedbank“ šią paslaugą atlieka penktadalyje savo įstaigų.
„Senesniam žmogui kaimo vietovėje pinigų niekur negausi išsiimti.“
„Ir pavedimai, ir didesnės sumos išsinešti, ypač vyresnio amžiaus žmonėms yra sudėtingiau. Dalis bankų Marijampolėje užsidarė, jie nebeegzistuoja.“
„Mes remontavom namus, viską, reikia didesnės pinigų sumos, neduoda.“
„Bankai nenori su grynaisiais dirbti, jie nori atgrasyti tiek verslininkus, tiek privačius žmones nuo grynųjų naudojimo ir tai yra labai aiški vaga brėžiama: padarykime grynuosius kiek įmanoma nepatogesnius“, – sako K. Kupšys.
Nuo lapkričio 1-osios gyventojai galės grynaisiais atsiskaityti tik jei sandorio suma neviršys 5-ių tūkstančių eurų.
