Keleivių vežėjai jau kreipėsi į Vyriausybę pagalbos, verslas grasina: jei valdžia neskirs jiems piniginės paramos, dėl augančių išlaidų jau netrukus dešimtadaliu brangs autobusų bilietai keleiviams.
Vilniuje gyvenanti Lina kartą per mėnesį naudojasi tarpmiestiniais autobusais, nes Panevėžyje aplanko tėvus. Linai labai patinka viešasis transportas, esą taip keliauti ir pigiau, ir patogiau nei automobiliu: „Man šiaip viešasis transportas labai patinka ir žmonės Lietuvoje neišnaudoja, kaip yra patogu. Važiuojant autobusu aš ir darbus pasidarau ir ką man reikia persiskaitau.“
Šiuo metu kelionė autobusu iš Panevėžio į Vilnių kainuoja apie 12 eurų, tačiau kainos keisis. Lietuvos keleivių vežėjai perspėja, kad autobusų bilietai gali brangti vidutiniškai dešimtadaliu, tokiu atveju tiek Linai, tiek kitiems keleiviams tektų mokėti daugiau:
„Sunku, bet dirbančiam žmogui yra lengviau, negu pensinio amžiaus žmogui.“
„Pensininkams blogai, blogai. Pensijos nėra didelės, o ką darysim, stengsimės mažiau važinėti.“
„Reikia judėjimo, reikia pas gydytoją, reikia į vaistinę, reikia pas gimines. Žada pensijas didinti, tai gal kaip nors.“
„Ką mums daryti? Važiuoti reikia.“
„Kuro brangimas ir autobusų eksploataciniai kaštai. Stengiamės, kad kuo mažiau tai pajustų keleiviai, bet neišvengiamai reikės didinti kainas ateityje“, – teigia Panevėžio autobusų parko vadovas Arnoldas Gražys.
Lietuvos keleivių vežėjai kreipėsi į Vyriausybę, prašo valdžios atsižvelgti į sparčiai augančią infliaciją. Naujausi statistikos departamento duomenys rodo, kad paslaugos Lietuvoje per metus brango beveik 12 procentų. Labiausiai kainos stiebėsi transporto sektoriuje, ten metinė infliacija siekia beveik 28 procentus.
„Jeigu nebus atsižvelgta artimiausiu metu, mes branginsime bilietus. Turime turėti kažkokių šaltinių, subsidijų, dotacijų, kažkokių laikinų priemonių, kurios leistų nebranginti keleiviams bilietų“, – kalba „Linava“ atstovas Andrius Burba.
„Ar įmanoma iš Vyriausybės pusės kažkiek padėti, reikia platesnių diskusijų. Mes kalbam apie subsidiją, ji turėtų būti labai tikslinė, siekiant pasiekti tam tikrą tikslą. Kalbant apie traukinių vežimą, visi traukinių maršrutai yra subsidijuojami, nes Lietuvoje neturime tokio keleivių skaičiaus, kuris atsipirktų per bilietus, tų sprendimų yra, pasaulinę praktiką reikia taikyti“, – tvirtina susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Brangsta ne tik transporto paslaugos, per metus 15 procentų kainos kilo viešbučiuose, kavinėse, restoranuose, o už grožio paslaugas reikia mokėti 14 procentų daugiau.
„Nuo rudens žadam, kokį 10–15 procentų pakelti, nes išbrango labai dažai beveik dvigubai, servetėlės, po 30–40 procentų viskas pabrango. Du paskutiniai mėnesiai labai šoko, nuėjau į parduotuvę pirkti tų pelerinų, dažų, aš apakęs buvau“, – pasakoja plaukų stilistas Karolis Murauskas.
Paslaugų kainas į viršų kelia ne tik brangstančios žaliavos, bet ir augantys atlyginimai.
„Pirmą šių metų ketvirtį privačiame sektoriuje atlyginimai buvo 16 su puse procento didesni, nei prieš metus. Sparčiausiai auga minimalus atlyginimas. Vienu metu, kai įmonė susiduria ir su gerokai pabrangusia nafta ir su sparčiai kylančiomis darbo sąnaudomis, sunku įsivaizduoti, kaip galėtų nekilti kainos“, – komentuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Infliacija šiuo metu Lietuvoje siekia 18,9 procento. Anot ekonomisto Nerijaus Mačiulio, tai dar ne pabaiga, esą kainų augimo piką Lietuvą galėtų pasiekti liepos mėnesį. Vilčių, kad paslaugos brangs lėčiau nedaug.
„Prekių infliacija yra labiau priklausoma nuo išorinių veiksnių, kaip keisis žaliavų kainos, kaip keisis transportavimo išlaidos, paklausa visame pasaulyje. Paslaugų brangimo pagrindinė priežastis yra vietinė susijusi su darbo užmokesčiu. Jeigu ir toliau per metus didės darbo užmokestis 15 procentų, labai sunku tikėtis, kad paslaugų brangimas bus lėtesnis“, – tikina N. Mačiulis.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad iš visų vartojimo prekių ir paslaugų labiausiai, 43-imis procentais Lietuvoje per metus brango būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras.
