Pasak ministrės, dalis iš 80-ties lietuvių pasišovusių tapti astronautais praėjo ir pirmines Europos kosmoso agentūros astronautų atrankas, tiesa, kiek jų ir kas jie – neatskleidžia.
Iš Floridos kosmodromo išskrieja „SpaceX“ raketa, nešina trimis lietuvių įmonės „NanoAvionics“ kurtais palydovais. Ši lietuvių įmonė žinoma visame pasaulyje. Ji – viena didžiausių mažųjų palydovų gamintojų, dirbanti ir su didžiausiomis tarptautinėmis kosmoso srities organizacijomis.
Kad tokių sėkmės istorijų būtų daugiau, Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki 2027 metų Lietuvoje žada padėti įsisteigti bent 25 kosmoso srities startuoliams, o taip pat kelia ir ambicingą tikslą – kad šis sektorius sudarytų 1 proc. šalies BVP. Dabar jis sudaro 0,1 proc.
„Ši koncepcija ir sudeda viską į vieningą visumą. Mūsų vaidmenį EKA, mūsų turimus resursus, verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Pagrindinis tikslas – kad Lietuvoje kurtusi daugiau kosmoso startuolių. Ir kad, kai išgirsime kitą kartą, kad Lietuva vysto kosmoso industriją, kad ne pamatytume auditorijoje pašaipias šypsenas, bet pasididžiavimo jausmą, nedidelės šalies produktyvia kosmoso industrija“, – teigia Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
O pašaipiai žmonės šypsosi, anot ministrės, nes nežino, jog mokslininkų kosmoso sričiai skirti atradimai jau dabar panaudojami ir labai žemiškose srityse – transporte, aplinkos valdyme, medicinoje, klimato stebėjime ir meteorologijoje bei daugely kitų.
„Visos šios technologijos, kurios yra kuriamos, pirmiausia, skirtos žmonėms, kurie vaikšto ant žemės. Klausos aparatai, kokius turime, yra išvystyti dėl to, kad buvo investuojama į kosmoso technologijas. Kūdikių mišinukai yra pagaminti ir naudojami dėl to, kad buvo investuojama į kosmoso technologijas“, – tvitina A. Armonaitė.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė džiaugiasi, kad aplenkėme latvius – jie į Europos kosmoso agentūrą įstojo per 6 mėn. Lietuvai prireikė tik dviejų.
„Antras žingsnis inovacijų agentūroje jau minėtas SpaceHub atidarymas, trečias žingsnis – verslo inkubavimo centras EKA. Be abejo, bus reikalingesnės ir didesnės investicijos, bet jos prasmingos, nes labai daug skirtingų aukštųjų technologijų sričių į kosmoso sritį įeina“, – kalba Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.
Jau daugiau nei 30 Lietuvos įmonių dalyvauja kosmoso tiekimo grandinėje. Kiekviena jų už savo produkciją vidutiniškai gauna pusę milijono eurų pajamų per metus.
„Mes turime tokių sėkmės pavyzdžių, kurių pavydi visi kaimynai ir visi nori su mumis bendrauti. Pats verslas, kaip karšti pyragėliai finansų rinkoje, klastery nėra daug įmonių, bet 50 procentų jų per paskutinius metus, gavo investicinius pasiūlymus ar akcijų įsigijimą“, – sako Visorių informacinių technologijų parko vadovas Saulius Arelis.
Ministrė užsimena ir apie permai prasidėjusias Europos kosmoso agentūros astronautų atrankas, kuriose pirmą kartą istorijoje dalyvavo ir 80 lietuvių. Esą yra ir praėjusių pirmines atrankas. Iš viso ten dalyvavo 22 000 žmonių.
„Kai mes galėsime paviešinti – paviešinsime. Aš esu informuota, jog negaliu atskleisti kaip buvo. Bet iš tikrųjų, lietuviai praėjo į tolesnius etapus. Didžiuojamės kiekvienu, kas dalyvavo, bet ir tais, kas praėjo“, – tikina A. Armonaitė.
Kiek lietuvių praėjo pirmines atrankas ir kas jie, turėtų paaiškėti dar šiemet.
