Lietuvos turizmo atstovai sutinka, kad šiemet kainų atžvilgiu ir klientų srautais su užsienio šalimis konkuruoti bus sudėtinga.
Neįtikėtinai mažos kainos
Vilnietė Modesta (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad 4 dienas praleido Lenkijos pajūryje, Gdanske.
„Su draugais pasirinkome šią kryptį dėl patogaus ir pigaus skrydžio, lėktuvo bilietus pirmyn ir atgal pavyko nusipirkti vos už 30 eurų. O skrydis užtruko šiek tiek daugiau nei valandą. Tuo metu autobuso bilietai iš Vilniaus į Palangą pirmyn ir atgal atsieitų daugiau nei 50 eurų. O kelionė į vieną pusę trunka daugiau nei 4 valandas.
Apsistojome apartamentuose, 4 nakvynės kainavo 270 eurų. Butas buvo visai šalia miesto centro. Tuo metu Palangoje už panašų butą būtume sumokėję kur kas brangiau“, – įsitikinusi moteris.
Taip pat ją nustebino ir kainos kavinėse.
„Vakarieniavome miesto centre įsikūrusiame restorane. Dviese už sriubas, antruosius patiekalus ir gėrimus sumokėjome 138 zlotus (29,56 euro). Vienam žmogui išeina apie 15 eurų. Lietuvoje už 30 eurų nelabai ir vienam žmogui vakarienė su dviem patiekalais išeitų.
Alkoholiniai gėrimai Lenkijoje irgi pigesni. Pavyzdžiui, vyno taurė kainuoja apie 3 eurus, įvairūs kokteiliai apie 5 eurus, o alus šiek tiek daugiau nei 2 eurai“, – pasakojo Modesta.
Ji pastebėjo, kad Gdanske pigesnės ir įvairios pramogos.
„Lietuvoje daug diskusijų sukėlė apžvalgos ratas Palangoje ir jo 14 eurų kaina. Gdanske irgi toks pat apžvalgos ratas yra, tik jo kaina kone dvigubai mažesnė ir siekia 7,5 euro.
Apsilankėme vaisių ir daržovių turguje. Ten kainos irgi mažesnės. Pavyzdžiui, kilogramas braškių kainavo šiek tiek daugiau nei 2 eurus, kilogramas trešnių 6 eurus, kilogramas abrikosų apie 3 eurus, smidrų ryšulėlis irgi apie 3 eurus“, – kainas vardijo moteris.
Ji tikino, kad atostogauti į Lenkiją važiuos ir kitą kartą.
„Vėl ieškosime pigių lėktuvo ar autobuso bilietų ir vyksime į Lenkijos pajūrį. Niekada nemaniau, kad verta važiuoti apsipirkti Lenkijoje. Tačiau dabar matau, kad apsimoka ne tik apsipirkti, bet ir atostogauti. Vietoje vienos kelionės į Palangą galima suplanuoti dvi kelionės į Gdanską, o pinigų suma išeis beveik tokia pati“, – sakė Modesta.
Lietuvos restoranuose kainos dar kils
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pripažino, kad Lenkijos restoranai gali klientams pasiūlyti mažesnes kainas, dėl mažesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
„Šis mokestis mažesnis tiek maitinimo paslaugoms, tiek apskritai maisto produktams Lenkijoje. Tad mums neįmanoma konkuruoti su lenkais. Tad tikrai jaučiame pavojų, kad mūsų gyventojai atostogoms rinksis Lenkiją, o ne Lietuvą.
Kalbamės su Vyriausybe, kad bent metams pratęstų mažesnį PVM lengvatą restoranams. Susikaupė dideli mokesčiai, žaliavos brangsta, tad kainos kils, jos negali neaugti. O didžiąją dalį išlaidų sudaro darbuotojų algos. Tad restoranų išlaidos turi kažkur nugulti, savininkai neims paskolų, kad mokesčius susimokėtų, tai yra nerealu. Todėl kainos ir auga“, – kainas komentavo restoranų ir viešbučių atstovė.
Ji teigė, kad šiemet apskritai žmonės daugiau keliauja.
„Gyventojai vyksta ne tik į Lenkiją. Ir važiuoja ne tik dėl kainų, bet ir dėl oro. Kai žmonės turi tik 2 savaites atostogų, jie nori gero oro. O pas mus vasaros oras yra neprognozuojamas.
Tad pirmiausia žmonės vyksta į Turkija ar Egiptą dėl saulės. Ten turizmo sezonas tęsiasi visus metus, turistų daug, tad ir kainas jie gali pasiūlyti mažesnes nei mes“, – sakė E. Šiškauskienė.
Gyventojai perka nebe prekes, bet paslaugas
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas irgi atkreipė dėmesį, kad ši vasara Lietuvos viešbučiams ir restoranams, nes ši vasara pirma, kai Europoje beveik nebegalioja Covid-19 ribojimai.
„Tad tie gyventojai, kurie pastaruosius 2 metus nekeliavo dėl pandemijos ribojimų ar bijojo susirgti, šiais metais jie bandys atsigriebti. Tad žmonės rinksis atostogauti ne Lietuvoje, bet užsienyje.
Žmonės norės pakeisti aplinką, nes to yra pasiilgę“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, vis tie gyventojai, kurie pasirinks atostogauti Lietuvoje, labai netaupys
„Statistikos departamento duomenys rodo, kad nepaisant infliacijos gyventojai optimistiškai žiūri į savo galimybes leisti pinigus didesniems pirkiniams. Tai geras signalas Lietuvos turizmo sektoriui. Žmonės nepaisant augančių kainų bus linkę leisti pinigus ne tik maistui ir energetikai, bet ir ne pirmo būtinumo paslaugoms.
Lietuvos vartojimo rinka transformuojasi. Žmonės daugiau pinigų leidžia ne prekėms, bet paslaugoms. Tai yra pandemijos pasekmė“, – pastebėjo A. Izgorodinas.
Jūs prisidengę karu,keliat kainas,skurdinat žmones.
Siūlyčiau šitam pilvakalbiui išvis patylėt..
