Gomelio miesto pašonėje vilkiko vairuotojas filmuoja, jo teigimu, Rusijos karinės technikos koloną, judančia netoliese esančios Ukrainos sienos link. Pastarosiomis dienomis tokie vaizdai masiškai skrieja iš visos šalies.
O oficialūs Rusijos gynybos ministerijos kadruose Baltarusijos oro uostuose leidžiasi rusų SU-35 naikintuvų pastiprinimas, perkeliamas pratyboms. Rusų pajėgoms Baltarusijoje sparčiai didėjant, Vašingtonas perspėjo ir Lukašenką – jeigu iš jo šalies rusai pradės invaziją į Ukrainą, rėžimo lauks tokios pat skaudžios sankcijos kaip ir Rusijos.
„Rusijos pajėgų padėtis nepasikeitė. Kaip žinote, dabar jos išdėstytos palei visą Baltarusijos sieną“, – teigia JAV prezidentas Joe Bidenas.
Be to, Bidenas pagarsino, kad invazijos atveju sankcijos grėstų ir pačiam Putinui asmeniškai. Kremlius piktinasi, kad tai būtų politiškai destruktyvu, tačiau esą nepakenktų milijardieriui Putinui.
„Ar manote, kad galėtumėte įvesti tiesiogines sankcijas Putinui, jeigu jis pradės invaziją? – „Taip, svarstyčiau tai“, – kalba J. Bidenas.
Amerikiečiai į Kijevą atskraidinę dar beveik 80 tonų karinės pagalbos įskaitant 300 prieštankinių raketų „Javelin“ sako, kad sankcijų paketas Rusijai jau parengtas. Skelbiama, kad invazijos atveju Rusija netektų prieigos prie Vakarų technologijų rinkos. Rusijos bankai būtų izoliuoti nuo pasaulinės finansų rinkos. Europos Sąjunga, Londonas ir Vašingtonas sako ant stalo išlieka ir visos kitos griežtos sankcijos.
„Ruošiamės priimti įstatymus, kad galėtume įvesti dar griežtesnes sankcijas Rusijai, jei ji pradėtų įsiveržimą. kalbame, apie sankcijas Rusijos elitui, finansų įstaigoms ir svarbioms įmonėms“, – teigia Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Trus.
Vakarai demonstruoja vienybę dėl sankcijų, tačiau Briuselio spauda skelbia, kad Europos Sąjungos šalys vis dar nesutaria, kokie konkretūs Rusijos veiksmai jas priverstų įvesti. Europos sostinių požiūrio skirtumai puikiai atsiskleidė ir Emanuelio Macrono vizito Berlyne metu. Jeigu Prancūzijos prezidentas aiškiai rėžė, kad Rusija skaudžiai sumokės už invaziją, kancleris Olofas Scholtzas sunkiai rinko žodžius. Jam teko ginti Berlyno sprendimą Ukrainai netiekti karinės pagalbos. Esą netiekti ginkluotės sena Vokietijos politika padiktuota sudėtingos šalies praeities.
„Ruošiame bendrą atkirtį agresijos atveju. Kaip jau ne kartą minėta, jis bus ir kainuos labai brangiai“, – tikina Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Mes daug padarėme, kad paremtume Ukrainos ekonominę ir demokratinę plėtrą. Tą darome nes turime finansines priemones ir atsižvelgdami į mūsų tarptautinius įsipareigojimus“, – sako Vokietijos kancleris Olafas Scholtzas.
Kremlius skelbia šiandien gavęs pirmuosius NATO atsakymus į savo reikalavimų sąrašą atitraukti Alijanso pajėgas iš Rytinio flango ir neleisti prie NATO prisijungti Ukrainai ir Sakartvelui. Tiesa tik žodžiu. NATO skelbia, kad juos raštu Maskvai pateiks dar šią savaitę. Su jais susipažinę Ukrainos atstovai sako, priekaištų neturintys, tad nesunku nuspėti, kad vargu, ar jie patiks Kremliui.
„Puikiai žinome, ką mūsų partnerės pasakys Rusijai; visa tai mums žinoma ir yra su mumis suderinta“, – sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Šiandien pamėginti rasti išeiti kaip išvengti karinio konflikto, Paryžiuje surengtas dar vienas derybų raundas. Jame tarpininkaujant Prancūzijos ir Vokietijos diplomatams prie stalo tiesioginėms kalboms susėdo Ukrainos ir Rusijos atstovai. Nors proveržio nesitikima, diplomatai sako, kad bet šios šnekos pozityvus postūmis bandant deeskaluoti krizę.
