Visgi prezidentas Joe Bidenas Varšuvoje pasiuntė aiškią žinią, kad Vladimiras Putinas Vakarų šantažui turi vis mažiau erdvės, svarstė Margarita Šešelgytė.
TV3 žinių „Dienos komentare“ politologė teigė, kad Joe Bidenas savo kalboje žinutę pasiuntė ne tik Putinui, bet ir kitoms suinteresuotoms pusėms.
Jūsų nuomone, kokią žinią pasiuntė ši prezidento kalba ir kam ji labiausiai adresuota?
Žinutės yra kelioms auditorijoms – viena žinutė yra ukrainiečiams, kad jūs laikykitės, nepasiduokite, mes esame su jumis ir parama tiek finansinė, tiek karinė išliks, o jūs turite kovoti iki galo. Antra žinutė yra Rytiniam flangui, nes tame susitikime Varšuvoje dalyvavo Bukarešto 9-tuko vadovai, todėl buvo išsakyta labai svarbi žinia, kad jūs nebijokite, Amerika yra su jumis ir parama šio regiono saugumo stiprinimui išliks, ir šis regionas bus saugus bei galės atsilaikyti prieš Rusiją.
Žinutė pasiųsta ir Vakarų šalims, kad mes esame vieningi, demokratija ir laisvė yra pagrindinės vertybės ir mes dėl jų kovosime. Yra ir žinutė Kinijai, su kuria dabar santykiai yra labai paaštrėję, kad mes jungiame demokratinį pasaulį. Paskutinė žinutė, kurią reikia paminėti, yra tai, jog Jungtinėse Amerikos Valstijose prasideda prezidento rinkiminė kampanija, o Bidenas bando įtvirtinti tam tikrą savo palikimą ir bando apjungti Europą – tai, kas nebuvo padaryta po 90-ųjų.
Kiek rimta ir į ką gali išvirsti tai, kad Putinas suspendavo branduolinį arsenalą ribojančią sutartį?
Tai reiškia, kad Rusijos nebekontroliuoja jokie sutartiniai punktai, kiek ji gali gamintis branduolinio ginklo. Tai ilgalaikė perspektyva, nes, jei kalbame apie branduolinio ginklo naudojimą, tai čia yra ne šios sutarties reguliavimo objektas, bet išnyksta kontrolės ir verifikacijos mechanizmai.
Tokia žinia nėra labai gera, nes kaip tik šiuo metu vyko derybos dėl šios sutarties pagrindu naujos sutarties sudarymo. Šios sutarties galiojimas turėtų baigtis 2026 metais, tai po šių metų turėjo atsirasti nauja sutartis, bet dabar labai aišku, kad, ko gero, tokiai sutarčiai atsirasti kelio praktiškai nėra. Tada pasaulis tampa nekontroliuojamas ir kas, kiek nori, tiek gaminasi tų ginklų, o bendrai tvarkai ir pasitikėjimui – tai labai blogas ženklas.
Taip pat garsiai nuskambėjo Prancūzijos vadovo Emanuelio Macrono frazė, kad Rusija turi būti nugalėta, bet nesutriuškinta. Kodėl Vakarai siekia tai pabrėžti, jei pulti Kremliaus šiaip ar taip niekas nesiruošia?
Čia pagrindinė problema yra labai skirtingos Vakaruose esančios vizijos, kas toliau turi būti su Rusija. Mes visi žinome, kad mes norime, jog Ukraina laimėtų, ir mažiau ar daugiau aiškiai sutinkame, kaip ta pergalė galėtų atrodyti, bet, ar mes žengsime žingsnį toliau bandydami priversti Rusiją galutinai pralaimėti ir ką reiškia Rusijos pralaimėjimas, čia vieningo atsakymo nėra.
Dėl to yra valstybių, kurios mano, kad Rusija neturi būti sutriuškinta, nes ji taps dar labiau agresyvi revizionistinė valstybė. Kiti, mūsų kaimynystėje esančios šalys, sako, kad, kol Rusijos iki galo nesutriuškinsime, mes visada turėsime Damoklo kardą, kuris kabės ir grasins mūsų saugumui.
Daugiau sužinokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
