Pokalbis su E. Murauskaite ir Seimo nariu Matu Maldeikiu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Koks būtų jūsų požiūris į šį Kinijos paskelbtą planą?
E. Murauskaitė: Turbūt kaip jau visiems teko girdėti, Kinijos planas pateiktas vienašališkai, siekiant pozicionuoti save kaip taikdarę, nors šita šalis toli gražu nesilaikė neutraliteto kare. Iš esmės, kažko labai naujo ten nebuvo. Jeigu nuimtume emocinį foną ir savo vidinį pojūtį, kieno pusėje yra tiesa, tai ant popieriaus yra punktų, kurie taiko tarsi ir į abi puses.
Iš vienos pusės, link Rusijos metama, kad skatinama susilaikyti nuo branduolinės retorikos. Čia, man atrodo, yra tikrai svarbu. Į Vakarų daržą metama, kad skatinama susilaikyti nuo Ukrainos priėmimo į NATO. Tai lyg ir galėtum sakyti, kad kažkokių minčių ten yra pamesta, bet dalykai ant popieriaus labai skiriasi nuo realybės.
Tai nebuvo pasitarta nei su Ukraina, nei su Rusija, tad, manau, kad tai stato į nemalonią padėtį abi puses. Manau, kad Rusijai šis išstojimas irgi buvo tam tikra prasme netikėtas. Reziumuojant apie 12 punktų planą, tai esmė turbūt būtų, kad Kinija šiuo išstojimu netgi labiausiai taiko į tas šalis, kurios laikosi neutraliteto, kurios neužima aktyvios pozicijos ir tarsi tokiu būdu suponuoja, kad taip daryti yra gerai.
Aš manau, kad ji kaip tik dabar ieško sąjungininkų ne mesdama savo krepšį ant Rusijos sofos, bet labiau nori kviesti netgi tokias sunkiasvores šalis, kaip Indiją, Izraelį ar Braziliją užimti neutralitetą, kas Ukrainai būtų nepalanku.
Pone Maldeiki, kokia jūsų nuomonė apie šį planą? Ir kodėl būtent dabar?
M. Maldeikis: Papildant tai, ką ponia ekspertė sakė, aš manau, kad čia dar yra labai svarbi žinutė, kad paskutinėmis dienomis girdime tai, kad Kinija gali pradėti tiekti ginklus Rusijai. Aš manau, kad tai yra spaudimo priemonė, Kinija yra tiesiog situacijoje, kai ji puikiai supranta, kad turi raudonas linijas ir negali tiekti Rusijai ginklų, kuriuos gavo iš Vakarų.
Tačiau ji mato, kad Rusija pralaimi karą. Kinija negali sau leisti, kad Rusija pralaimėtų karą, nes tai reiškia, kad visa sistema, esanti Rusijoje, galėtų griūti. Tai reiškia grėsmę jau pačiai Kinijai, nes dabartinė Rusijos pozicija Kinijai yra ideali. Ji atitraukia Vakarų dėmesį, ji yra sąjungininkė prieš Vakarus ir ši situacija Kinijai yra labai naudinga.
Galbūt Kinija turi daugiau informacijos negu mes ir matydama, kad karo lauke Rusija gali turėti labai didelių problemų, ji tokiu būdu daro spaudimą. Ji nori suteikti galimybę Putinui išeiti su veidu, parodant, kad čia yra taikos planas, mes siūlome lyderystę ir Putinas turi išeitį, kai de facto jis turi tas teritorijas, kurias yra okupavęs.
Iš tikrųjų taikos planas yra labai paprastas ir jis yra vienas – išeik iš teritorijų, kurias okupavai ir karas baigsis. Tačiau Kinija to nesiūlo. Ji siūlo de facto užšaldyti dabartinę situaciją ir taip padėti Putinui.
Vokiečių leidinys „Spiegel“ gavo informaciją, kad Pekino ir Maskvos planuojama operacija yra pasistūmėjusi į priekį. Toliau kalbama apie masinį dronų kamikadzių įsigijimą, taip pat planuojama, kad Kinija perduos Rusijai komponentus ir taip pat „Spiegel“ praneša, kad Kinijos kompanijos perdavinėja rusams palydovinę žvalgybos informaciją apie kovos veiksmų zonas Ukrainoje.
E. Murauskaitė: Dėl to yra labai svarbu atskirti, kas yra ginklai ir kas yra technologijos. Dronai nėra nei tankai, nei haubicos, nei kariniai lėktuvai, nei šautuvai. <...> Daug metų esu dirbusi su branduoliniu neplatinimu ir dvejopos panaudos prekėmis. Pavyzdžiui, tam tikrų tipų dažai, tam tikrų tipų sraigtai, kurie yra naudojami Irano turtinimo centrifūgoms.
Kinija, kartu su Indija, Šiaurės Korėja yra ištobulinusi techniką apeiti sankcijas, tiekiant komponentus arba dvejopos panaudos prekes, kurios galiausiai atsiduria ties branduoline programa. Tai aš neatmesčiau galimybės, kad tam tikri komponentai galėtų būti naudojami, kaip dabar Rusija su Iranu bendradarbiauja dronų gamyklos statyme.
Tai neatmesčiau galimybės, kad Kinija galėtų tokiu būdu remti – padėti statyti infrastruktūrą, siųsti ekspertus. Bet paprastam žmogui svarbu suprasti, kad čia neina kalba, kad Kinija atplukdys į Rusiją tankų arba šautuvų. Tai yra toli nuo to.
Tai sakote, kad ta raudona linija peržengta nebus.
E. Murauskaitė: Artimiausiu metu – nemanau. Vien Kinijos santykiai su JAV yra labai įtempti. Absoliučiai palaikau idėją, kad Kinijai yra naudingas šio geopolitinio konflikto įšaldymas. Jis ima labai daug dėmesio tiek Europos, tiek JAV ir tam tikra prasme nukreipia nuo Taivano.
Manau, svarbu yra suprasti, kad jeigu Lietuvoje tipiškai geopolitinė situacija yra pristatoma, kad štai, vyksta karas Ukrainoje, ar nepaims Taivanas dėmesio, tai Vakaruose yra lygiai veidrodžio principu. Jau dešimtmetį vyksta vis aštrėjanti konfrontacija Pietų Kinijos jūroje – ar nepaims Ukraina dėmesio?
Tai mano galva, dėmesys yra padalintas gana lygiai, Kinijai tai yra patogu ir tos įtampos niekur nedingo. Mes ir Miunchene matėme, kad kiekvienas lyderis atstovi savo. Ir drįsčiau suabejoti, kaip ten yra su tuo Rusijos palaikymu. Ta sąjunga braška per siūles ir kaip tik Rusija labiau norėtų iš Kinijos kažkokių teiginių apie tautų draugystę.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
