Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.
Pone Jeglinskai, ką jūs išgirdote Vokietijos gynybos ministro pareiškime? Dar pasirodė ir „Der Spiegel“ straipsnis, kuriame šiek tiek pakritikuojama Vokietijos valdžia, kuri tarsi ir pažadėjo Lietuvai brigadą, tačiau šiuo metu vyksta stagnacija. Gynybos ministras sako, kad jie kelia kitą klausimą, ką apie tai sako NATO – ar iš karinės pusės tai yra būtina ir reikalinga, kad Lietuvoje reikėtų dislokuoti kovinę brigadą?
G. Jeglinskas: Labai teisingi pastebėjimai – tiek ir „Der Spiegel“, tiek ir tai, kas yra kalbama NATO. Vėlgi, mes kalbame apie brigadą, bet brigada, kalbant apie mūsų visų nacionalinį saugumą, yra tik maža dalis viso mūsų saugumo lygties. Tai yra dalis sąjungininkų buvimo, bet reikia turėti ir amerikiečius, ir kitus sąjungininkus.
Bet mes turime amerikiečius.
G. Jeglinskas: Turime, bet galėtume turėti dar daugiau. Vėlgi, kiek ta brigada yra suderinama ir čia reikalinga, reikia kalbėti su kariškiais, bet vokiečių atsakymas yra, kad štai, mes jums duodame tą brigadą, ji atvyks, kai reikės. Tai manau, kad viskas yra tvarkoje.
Čia labiau buvo mėgėjiški užsienio politikos žaidimai ir viražai, kuriais buvo bandyta vieni kitiems įkąsti, bet tai turbūt nesuveikė. Turime vokiečius, jie yra čia su priešakinėm pajėgom, jie čia bus su štabu ir su greitu atėjimu. Viskas yra tvarkoje.
Jūs manote, kad to užtenka?
G. Jeglinskas: Aš manau, kad nereikia fokusuotis į šitą reikalą per daug, nes yra daugybė kitų dalykų, kuriuos turime padaryti. Turime išplėsti infrastruktūros bazes, turime užsipirkti amunicijos tiek, kiek mes niekada turbūt neplanavome.
Lygiai tas pats – oro gynyba, daugiau kitų sąjungininkų. Manau, kad puikus žingsnis yra divizijos kūrimas. Tai buvo seniai diskutuota, jau prieš daugelį metų kalbėjome su amerikiečiais, kad jie lauktų tos divizijos, kad Lietuva turėtų diviziją, kad Latvija turėtų diviziją, kad Estija turėtų diviziją. Tai parodytų valią ir sugebėjimą gintis.
Pone Kasčiūnai, ponas Jaglinskas užsiminė, kad tai buvo mėgėjiški politikos žaidimai, bet jūs buvote pirmasis, kuris pradėjote tai, akcentuodamas, kad mes privalome kautis dėl brigados Lietuvoje ir įelektrinote aplinką, tada įsijungė ir užsienio reikalų ministras. Tai suprantu, kad dabar truputėlį nuo to atsitraukiate ir nesakote, kad čia mirk arba gyvenk? Kad viskas gerai, gali NATO pasisakyti, gali būti tarpinių stotelių?
L. Kasčiūnas: Pasakysiu, kodėl mes tada truputėlį pakėlėme politinę temperatūrą. Diskusija įvyko todėl, nes atsirado, kas pasakė, kad 10 dienų atėjimo terminas yra tai, kas mums yra gerai. Tada įvyko diskusija – čia buvo praeitų metų spalis – kur aš aiškiai pasakiau, kad esant mūsų geopolitinei situacijai, kai Kaliningrado sritis militarizuota, kai Baltarusija yra visiškai netekusi savo savarankiškumo ir yra visiškai integruota į visus Rusijos gynybos planus, mums galioja „short notice“ arba „no notice“ scenarijai. Kitaip tariant, reakcijos laikas yra maksimaliai trumpas.
Reaguoti yra daug lengviau, kai turi daugiau pajėgumų čia, vietoje. Labai paprasta. Nėra klausimų ar abejonių, ar atvyks per 10 dienų, kas priims sprendimą, ar atvykti per tas 10 dienų ir panašiai. Buvo tiesiog logiškai paaiškinta iš mano pusės, kodėl brigada čia yra strateginis tikslas.
Dabar supranti vieną paprastą dalyką – kad viena vertus, mums reikia padaryti namų darbus dėl infrastruktūros, o vokiečiams irgi reikia padaryti namų darbus – investuoti į Bundesverą. Aš manau, kad dabar netgi turėdami infrastruktūrą pasakytume: „atvažiuokit“, tai nesu tikras, ar Bundesveras kol kas yra pajėgus tai padaryti. Jiems irgi reikia augti ir stiprėti. Tai natūralu, mes visi gyvenome amžinos taikos sąlygomis, vokiečiai ypač.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.