giedrimas jeglinskas

Į prezidentus kandidadatavęs Giedrimas Jeglinskas prakalbo apie rinkimų dieną įvykusią avariją ir pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame telefonu kalbėjo su savo jauniausiu sūnumi likus pusvalandžiui iki avarijos. Jautriu įrašu kandidatas pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje. „Daugiau nei 19 tūkst. žmonių, kurie netgi matydami apklausas, atidavė balsą Prezidento rinkimuose už saugios Lietuvos viziją.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltam kandidatui į prezidentus Giedrimui Jeglinskui rinkimuose užėmus paskutinę vietą, partijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad jis oriai atstovavo „demokratų“ vertybėms, tačiau šiam pritrūko žinomumo. „Reikėjo tiesiog žinomumą didinti, nors tam reikalingi didžiuliai finansai, partija tokių finansų neturi, bet mūsų kandidatas tą aiškią žinią, partijos linijai oriai atstovavo ir perteikė“, – BNS pirmadienį teigė S. Skvernelis.

Paskutinis prezidento rinkimuose likęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas sako rinkimuose parodęs kokybišką užsienio ir saugumo politikos žinojimą. „Tikiu, kad visiems Lietuvos žmonėms labai aiškiai pasirodė, ką aš atnešu – labai kokybišką užsienio politikos, saugumo politikos žinojimą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose žurnalistams sakė G. Jeglinskas.

Mažiausiai palaikymo prezidento rinkimuose sulaukęs Giedrimas Jeglinskas tikina, kad didžiausias laimėjimas yra asmeninių vertybių išsaugojimas. „Aš išlikau savimi, netapau populistu, neprižadėjau to, ko negalima išpildyti. Mano vizija visada buvo aiški – saugi Lietuva, nes padaryti Lietuvą saugią yra ir mano gyvenimo misija. Likau su savo vertybėmis ir tai vienas didžiausių laimėjimų, kokius galime pasiekti šiuose rinkimuose“, – pirmadienį vykusiose spaudos konferencijoje teigė G. Jeglinskas.

Sekmadienio vakarą, Vilniuje, Konarskio gatvėje, Giedrimas Jeglinskas pateko į avariją. Avarija įvyko netoli gėlių turgelio, į automobilį, vežusį Giedrimą Jeglinską, rėžėsi taksi automobilis. „Išsiskleidė oro pagalvės, bet rimtų sužeidimų Giedrimas, bei komandos nariai neįvardino. Tikimės, kad greitu metu grįš į štabą“, – sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos atsakingasis sekretorius Arnoldas Pikžirnis.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad partijos kandidatas prezidento rinkimuose Giedrimas Jeglinskas nepateks į antrąjį turą, tačiau galėtų tapti krašto apsaugos ministru formuojant naują Vyriausybę po Seimo rinkimų 2020 metais. „Birželio pabaigoje, liepos pradžioje skelbsime galimą savo Vyriausybę. G. Jeglinskas, tikiuosi, bus realus kandidatas (...) į krašto apsaugos ministrus“, – sekmadienį G. Jeglinsko rinkimų štabe žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Prezidento rinkimuose balsą atidavęs ir pats šalies vadovo posto siekiantis Giedrimas Jeglinskas teigė palaikęs saugią Lietuvą žadantį kandidatą.  „Balsavau už saugią Lietuvą, klestinčią Lietuvą, už Lietuvą, kurioje politinė kultūra yra aukštesnė“, – sekmadienį prie rinkimų apylinkės žurnalistams teigė G. Jeglinskas. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas akcentavo, kad pirmoji asmeninė rinkimų kampanija sukėlė daug emocijų.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidato į prezidentus Giedrimo Jeglinsko interviu pasirodė valstybinėje Baltarusijos televizijoje, pats kandidatas teigia, kad interviu davė manydamas, kad kalbasi su Rusijos opozicijos leidiniu. „Oficialiai pasikreipus duoti interviu opoziciniam Rusijos naujienų portalui „Meduza“, netikėtai mano interviu buvo patalpintas baltarusių propagandistų kanale su visais vaitkinio naratyvo padailinimais“, – trečiadienį feisbuke rašė G. Jeglinskas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas sako, kad su geopolitiniais iššūkiais susiduriančiai Lietuvai šiuo sudėtingu laikotarpiu ypač svarbu turėti saugumo klausimus gerai išmanantį šalies vadovą. Todėl kandidatas yra įsitikinęs, kad jo sukaupta patirtis NATO vadovybėje būtų ypač aktuali. „Žmonės nusijuokia, kad aš daug kartų kartojau, jog esu buvęs NATO vadovybės narys. (...) Bet tai yra svarbu.

Iki paskelbimo, kas kandidatuos 2024 metų prezidento rinkimuose, Giedrimo Jeglinsko pavardė antraštėse šmėžavo retai. Nors kandidato biografija įspūdinga, šalies vadovo posto užsimojęs siekti politikas susidūrė su sunkumais: kilo klausimų ir dėl jo pareigų, ir dėl atitikimo kandidatui keliamiems reikalavimams.

Pirmadienį aštuoni kandidatai į prezidentus susitiko antruosiuose debatuose, kuriuose diskutavo apie Lietuvos gynybą. Nors Lietuva, būdama NATO narė, gynybai skiria nemažai dėmesio ir lėšų, tačiau norint atgrasinti karą Ukrainoje pradėjusią Rusiją teks investuoti dar daugiau, o prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, todėl jo požiūris gynybos klausimais itin svarbus.

Kandidatai į prezidentus pirmadienį vakare dalyvavo pirmuosiuose debatuose apie užsienio politiką, kuriuose pristatė savo požiūrį į pagrindines Lietuvos užsienio politikos problemas, pasisakė apie ryšius su karą sukėlusia Rusija bei jos satelite Baltarusija, diskutavo apie santykius su Kinija, kuri vis dar pyksta ant Lietuvos, nes Vilniuje buvo leista atidaryti Taivano pavadinimo ekonominę atstovybę.

2024-ieji rinkimų metai – visame pasaulyje jų bus daugiau nei 60. Dėl to šie metai bus kertiniai, mat rinkimai jau dabar daro neigiamą efektą svarbiems politiniams procesams, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas. 45 metų kandidatas į prezidentus yra rimtą karjerą karinėse struktūrose padaręs politikas, o taip pat – buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.

Šalies vadovo posto siekiantis buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas ketvirtadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė 18,6 tūkst. gyventojų parašų, reikalingų dalyvauti prezidento rinkimuose. Dar kiek daugiau kaip 7,6 tūkst. rinkėjų už Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatą pasirašė elektroniniu būdu.

Šį trečiadienį TV3 laidoje „TOP 3“ – Darbėnų miestelyje užvirusios aistros, feminisčių nemalonę užtraukęs legendinis atsitiktinio jūreivio ir medicinos seselės bučinys bei pažintis su dar vienu kandidatu į Lietuvos prezidentus. Šįkart sužinosime daugiau apie Giedrimą Jeglinską – ne tik jo asmenybę, bet ir meilės reikalus…  44 metų kandidatas į prezidentus yra rimtą karjerą karinėse struktūrose padaręs politikas, o taip pat – buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas.

Nesiliaujanti diskusija apie tai, iš kur imti daugiau pinigų gynybai, turi vieną keistą savybę: kai kurie jos dalyviai įsivaizduoja, kad visuomenė privalo sunešti pinigus ir net neklausti valdžios, kaip ir kodėl tie pinigai bus naudojami. „Dirbkit savo darbą“ Rūpindamiesi savo šalies gynyba, mes rūpinamės ir savo konstitucine santvarka – demokratija. Tačiau minėtas požiūris į pinigų gynybos reikmėms „paėmimą”, vartojant teisėsaugos žodį, su demokratija nieko bendra neturi.

Įtampa tarp prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės bei užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio jaučiama ne tik šalies viduje. Situaciją, kuri klostosi, mato ne tik priešai, bet ir mūsų sąjungininkai, sako kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas. Dalyvaudamas Rytų Europos studijų centro organizuotoje diskusijoje, G. Jeglinskas prisiminė atvejį, kai aukšto lygio pareigūnų susitikime sąjungininkams kilo įtarimų dėl Lietuvos vadovų santykių.

2024-ieji rinkimų metai – visame pasaulyje jų bus daugiau nei 60. Dėl to šie metai bus kertiniai, mat rinkimai jau dabar daro neigiamą efektą svarbiems politiniams procesams, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas. „Šie metai bus kertiniai, nes tai yra rinkimų metai. Tai jau dabar turi neigiamą efektą: parama Ukrainai stringa tiek JAV Kongrese, tiek Europoje“, – teigė G. Jeglinskas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas sako, kad matytų galimybę įvesti lošimo įmonių solidarumo mokestį, siekiant padidinti lėšas krašto apsaugai. „Yra tokia sfera kaip azartiniai lošimai, kurią priskirkime prie, sakykim, labiau kontraversiškų užsiėmimų. Tokia sfera yra puiki vieta, kur galime padidinti mokesčius ir paskatinti žmones nelošti“, – žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovo posto siekiantis politikas.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas prezidento rinkimuose Giedrimas Jeglinskas sako, kad Lietuvai reikalinga derinti kelias priemones, siekiant tvaraus gynybos finansavimo. Kaip pagrindines kandidatas įvardija ir skolinimosi idėją, ir savanoriško fondo steigimą, taip pat mokesčių sistemos pertvarką. Vis dėlto, kurie mokesčiai turėtų būti peržiūrėti, G. Jeglinskas kol kas nedetalizuoja. „Yra reikalingas tam tikras kokteilis iš įvairių šaltinių.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė sako, kad sprendimą dėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ į prezidentus keliamo Giedrimo Jeglinsko galimybių kandidatuoti kolegialiai priims komisija, ir tik kandidatų registracija bus galutinis atsakymas į šį klausimą.

Opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ tikina, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) vilkina atsakymą dėl NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Briuselyje dirbusio Giedrimo Jeglinsko atitikties kandidatui į prezidentus. Pasak demokratų, dėl kandidatui keliamo reikalavimo ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyventi Lietuvoje, partija į VRK kreipėsi dar spalį. „Nenorėtume, kad VRK taptų įrankiu, padedančiu mažinti konkurenciją prezidento rinkimuose.

Artėjantis referendumas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo yra galimybė užbaigti savo piliečių atstūmimą. Referendumo kartelė kaip visada – drastiškai aukšta.

Šiemet gegužę lietuviai keliaus prie balsadėžių ir rinks naują šalies prezidentą. O kandidatų sąraše galima surasti naujus veidus, net ir tų, kurie su politika anksčiau nesusidūrė.  „Dėmesio centre“ apsilankę kandidatai į LR prezidentus Dainius Žalimas bei Giedrimas Jeglinskas, taip pat Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė bei „Eltos“ vyr.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas gali susidurti su sunkumais dalyvauti kovoje dėl prezidento posto, nes Vyriausioji rinkimų komisija turės nutarti, ar jis tikrai pastaruosius trejus metus yra gyvenęs Lietuvoje, kaip kad reikalauja Lietuvos Konstitucija.

Lygiai prieš metus naujienų portalas „Politico“ pavadino Suvalkų koridorių, pasienio teritoriją tarp Lietuvos ir Lenkijos, pačia pavojingiausia vieta žemėje. Norėdami išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę ir demokratinę santvarką, neturime kito pasirinkimo, kaip tik užtikrinti, kad Suvalkų koridorius taptų ne pavojingiausia, o saugiausia vieta žemėje.

Iki prezidento rinkimų likus keturiems mėnesiams ima pildytis rinkiminės kandidatų sąskaitos. Dosniausiai savo pretendentą kol kas remia valstiečiai – Aurelijaus Verygos rinkiminei kampanijai partija jau skyrė per 100 tūkstančių eurų. Igną Vėgėlę kol kas labiausiai remia brolis ir tėvas – didelės žinomos įmonės valdytojai. O kandidatų į prezidentus dar gali ir daugėti – apie tai rimtai svarstyti ėmėsi Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis.

Po truputį gausėja kandidatų į prezidentus būrys. Laisvės partija ir demokratai į kovą meta savo kandidatus. Nors yra savo srities profesionalai, politikoje juos galima laikyti naujokais. Tad ar pavyks jiems mesti rimtesnį iššūkį senbuviams? Situaciją tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė kitąmet Prezidento rinkimuose nedalyvausiąs. Jam atsisakius, partija varžytis dėl prezidento posto siunčia buvusį NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoją Giedrimą Jeglinską. Na, o skandalingasis parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, kuriam gresia apkalta, jau skelbiasi sukūręs partiją ir žada savo kandidatą prezidento rinkimuose.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdyba šeštadienį patvirtino buvusio krašto apsaugos viceministro ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko kandidatūrą dalyvauti kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose. „Slapto balsavimo būdu buvo išrinktas (...) G. Jeglinskas“, – paskelbė partijos pirmininkas Saulius Skvernelis. „Tai yra mūsų partijos draugas, mūsų partijos kandidatas į prezidentus, mūsų bendruomenės narys“, – pridūrė jis.

Lietuva daug metų ruošėsi, mokėsi atremti hibridines grėsmes, kibernetinės atakas, bet kaip parodė pastarųjų metų įvykiai – nežinia, ar daug išmokome. Sumaištis dėl grasinimų mokyklomis visuomenėje kilo nemaža.  Kodėl Lietuva vis dar nepasiruošusi tokio tipo atakoms, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė „Atlantic Council“ bendradarbis Giedrimas Jeglinskas.

Suomija antradienį tapo 31-ąja NATO nare, prie Aljanso būstinės Briuselyje suplevėsavo šalies vėliava. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį atvyko į Pekiną vizito, kurio metu jie tikisi atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Suomija antradienį tapo 31-ąja NATO nare, prie Aljanso būstinės Briuselyje suplevėsavo šalies vėliava. Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį atvyko į Pekiną vizito, kurio metu jie tikisi atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.

Antradienį susitikus Lietuvos krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui ir Vokietijos gynybos ministrui Borisui Pistoriui, pastarasis pareiškė, kad nėra tikras, ar Lietuvoje reikia nuolat dislokuotos brigados, dėl kurios politinės aistros nerimsta jau kelis mėnesius.

„Vaiduoklių brigada“ – tuo gali virsti Vokietijos ir Lietuvos susitarimas dėl vokiečių karių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Vokiečių spauda praneša, kad Vokietijos Vyriausybė nesiųs brigados nuolatiniam buvimui į mūsų šalį. Pats gynybos ministras Lietuvoje pareiškė, kad sprendimas dėl brigados turi būti priimtas NATO lygiu, taip iš esmės atsitraukdamas nuo dar pernai dvišaliu pagrindu priimto susitarimo.

Šiuo metu apie galimą premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą į NATO vadoves ministrų lygmenyje nėra kalbama, sako šalies krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko, tai, kas taps naujuoju Aljanso vadovu, lems ne lytis ir ne šalis, iš kurios kandidatas yra kilęs. Britų dienraštis „Financial Times“ dar pernai rudenį paskelbė, kad Lietuva siekia, jog premjerė I. Šimonytė taptų naująja NATO vadove.

Prie Rytų Europos studijų centro (RESC) prisijungia buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas, pirmadienį pranešė centras. G. Jeglinskas bus RESC Asocijuotas ekspertas NATO klausimais. Anot pranešimo, jis prisidės prie RESC analitinių publikacijų rengimo, taip pat dalinsis įžvalgomis renginiuose.  „Šių metų liepos mėnesį Vilniuje vyks NATO Viršūnių susitikimas, kurio metu RESC organizuos oficialų ekspertinį renginį – NATO Viešąjį forumą.

Lietuva ir Jungtinės Valstijos susitarė dėl dar vieno stambaus kariuomenės pirkinio – už 140 milijonų eurų Lietuva pirks du šimtus naujausiomis technologijomis aprūpintų šarvuotų visureigių. Kaip aiškina ministerija ir ginkluotės ekspertai, tokiais pat šarvuočiais jau netrukus naudosis ir amerikiečių kariai, o tai svarbu sąjungininkų bendradarbiavimui.

Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas paskirtas NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju organizaciniam valdymui. „Tikiuosi, jog mano globali patirtis privačiame ir viešajame sektoriuje padės įgyvendinti reikalingus pokyčius NATO ir sustiprinti Aljansą – svarbiausią Lietuvos saugumo garantą“, – Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime cituojamas G. Jeglinskas. Tai pirmas kartas, kai NATO vadovybėje pradeda dirbti Lietuvos atstovas.

Pirmą kartą Lietuvoje vykusioje gynybos technologijų ir kūrybos stovykloje (hakatone) „DELTA 1“, kurioje savo saugumo idėjas generavo daugiau kaip 200 dalyvių, sekmadienį paaiškėjo piniginio fondo, siekusio 7000 eurų, nugalėtojai.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) pirmadienį pranešė pasirašiusi sutartį dėl karinio poligono Pabradėje plėtros. Iki 2021 metų pabaigus infrastruktūros projektus, poligone galės treniruotis brigados dydžio vienetas iš kelių tūkstančių karių. Dabar Lietuvos poligonuose gali treniruotis bataliono dydžio vienetai, tai yra maždaug 500 karių.

Balandžio 17 d. Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje (Švenčionių r.) tarptautines prieštankinių padalinių taktines lauko pratybas „Medžiotojas“ stebėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys, kiti kariuomenės padalinių vadai, užsienio svečiai.

Lietuvos kariuomenė iš Izraelio už 2,8 mln. eurų perka penkis trumpojo nuotolio oro erdvės stebėjimo radarus, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Šie kompensaciniai (angl. gap filler) radarai turėtų būti įrengti Varėnos, Švenčionių, Vilniaus, Jurbarko ir Pagėgių rajonuose. Anot ministerijos, Izraelio kompanijos „ELTA Systems“ pasiūlymas kariuomenės konkurse buvo atrinktas atsižvelgus į kainos, aptarnavimo kaštus pasibaigus gamintojo garantijai ir techninius parametrus.

Antradienį generaline repeticija prieš Lietuvos – Prancūzijos rinktinių rungtynes tapo socialinio projekto „Atvirų durų diena Lietuvos krepšinio mokyklose“ spaudos konferencija.

Atpažinti propagandą, sužinoti būdus, kaip kovoti su informaciniais karais ir suvokti šaliai kylančias grėsmes – tokių pamokų, anot kelių ministerijų, reikia Lietuvos moksleiviams. Valdžia svarsto galimybę nuo artėjančių mokslo metų įvesti nacionalinio saugumo pamokas vyresnių klasių moksleiviams. Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė TV3 sakė, kad bus siekiama moksleivius supažindinti su saugumo aplinka.

Pirmadienį trijuose Lietuvos kariuomenės batalionuose išleisti 9 mėnesių nuolatinę pradinę privalomąją karo tarnybą baigę kariai. Iš viso beveik 400 karių su tarnyba atsisveikino kariniuose daliniuose Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje. Tarnybą baigusius karius sveikino krašto apsaugos viceministrai Vytautas Umbrasas ir Giedrimas Jeglinskas, karinių dalinių vadovybė.

Kristupas Šepkus: Irako ginkluotosios pajėgoshttp://www.omni.lt/index.php?base/z_88592 Giedrimas Jeglinskas: Demokratizacija ir kultūriniai skirtumai tarp Rytų ir Vakarų - svarbiausi faktoriai, lemsiantys Artimųjų Rytų ateitįhttp://www.omni.lt/index.php?rask$9359_70693$z_92099 Samuel P. Huntington: Civilizacijų susidūrimas?http://www.omni.lt/index.