Dar vasario mėnesį Europos Parlamentas paskelbė pagaliau priėmęs bendrą susitarimą 2035 m. uždrausti naujų automobilių, turinčių vidaus degimo variklį prekybą.
Europos Sąjungos (ES) valstybės narės jau anksčiau patvirtino atitinkamus teisės aktus, o paskutiniu patepimu turėjo būti kovo 7-osios balsavimas, tačiau šiuo metu atrodo, jog šis formalumas tapo drama.
Nekompromisinis pasiūlymas, kuriame ignoruojamos absoliučiai visos kuro rūšys, išskyrus elektros energiją, tapo kelių valstybių pasipriešinimo taikiniu.
Šiam sukilimui vadovauja Vokietija, kuri pagal automobilių gamybą Europoje yra didžiausia ir įtakingiausia valstybė. Dabar prie jos prisijungė Italija, kita stiprios automobilių pramonės ketvertui priklausanti šalis. Draudimui nepritaria ir Lenkija, kurios taip pat negalima nuvertinti. Galiausiai, prie jų prisijungė Bulgarija.
Vokietijos vyriausybės atstovai iš ES komisijos reikalauja, jog padarytų išimtį sintetiniams degalams. Tuo tarpu Italija, Lenkija ir Bulgarija kategoriškai nepritaria vidaus degimo variklių draudimui.
Vokietijos pozicija jau sukėlė nedidelį vidinį politinį susiskaldymą tarp laisvųjų demokratų, kurie reikalauja išimties sintetiniams degalams, ir žaliųjų, kurie pasisako už vidaus degimo automobilių draudimą be jokių išimčių.
Išimtis sintetiniams degalams kol kas nėra svarstoma, tačiau ES vadovai turi aptarti tolesnius veiksmus, todėl gali būti, kad ši išimtis bus įtraukta į galutinį pasiūlymą. Jei taip neatsitiks, iš tiesų kyla pavojus, kad bus sukurtas precedentas ir EP nariai vėl turės vidaus degimo variklių draudimą pateikti iš naujo.
Jei pasiūlymas nebus priimtas per pirmąjį svarstymą, 27 valstybių narių Taryba gali iš dalies pakeisti pasiūlymą dėl teisės akto ir grąžinti dokumentą Europos Parlamentui pagal įprastą ES teisėkūros procedūrą.
