Irano vėliava uždengtame karste, kurį neša kariai, Mohseno Fachrizados palaikai. Šalis iškilmingai atsisveikina su garsiausiu šalies branduolinės programos mokslininku ir šios programos įkūrėju, prisidėjusiu prie branduolinės bombos kūrimo. Penktadienį nužudyto 59-erių mokslininko laidotuvių ceremonija vyksta Irano gynybos ministerijoje, ją transliuoja valstybinė televizija, o šalies lyderiai žada žudikams atkeršyti.
„Mūsų priešai jau žino, tačiau aš pakartosiu dar kartą – jums teks atsakyti už bet kokį nusikaltimą, teroro išpuolį ar net kvailą nusikaltimą, o žudikus mes beatodairiškai persekiosime“, – sako Irano gynybos ministras Amir Hatami.
Žudynių vieta – netoli sostinės Teherano. Jis lydimas sargybinių važiavo automobiliu, kai jį apšaudė nenustatyti užpuolikai. Liudininkai tvirtina prieš šaudynes dar girdėję ir sprogimą.
Iranas dėl mokslininko žūties kaltina Izraelį, kuris esą susimokė su Jungtinėmis Valstijomis. Dėl to Teherane liepsnoja Amerikos ir Izraelio vėliavos. Irano žvalgyba sako turėjusi duomenų apie sąmokslą nužudyti M. Fachrizadą, tačiau nesugebėjo išpuoliui užkirsti kelio. Nei Izraelis, nei Jungtinės Valstijos mokslininko žmogžudystės nekomentuoja. Tačiau nerimą dėl aštrėjančių santykių su Iranu išsako Jungtinė Karalystė.
„Mes vis dar laukiame išsamių faktų apie tai, kas nutiko Irane, bet noriu pasakyti, kad mes palaikome tarptautines humanitarinės teisės normas, kuriose labai aiškiai smerkiamas pasikėsinimas į civilius“, – pasakoja JK užsienio reikalų sekretorius Dominic Raab.
Reaguodamas į šią žmogžudystę, Teheranas paskelbė, kad dvigubina branduolinės programos centro biudžetą ir svarsto apriboti tarptautinių inspektorių galimybes tikrinti Irano branduolinius objektus. Irane per pastarąjį dešimtmetį nužudyti jau mažiausiai šeši su branduoliniais tyrimais susiję mokslininkai. Dėl visų jų mirčių kaltinamas Izraelis.