Vėgėlė svarsto galimybę reikalauti valstybės ir konkrečių institucijų, sprendimų priėmėjų atsakomybės už žalą, kurią, jų teigimu, dėl pandemijos valdymo patyrė Lietuvos gyventojai. Sveikatos ekspertai sako, kad jei ne draudimai ir ribojimai, žmonės nuo kovido būtų nukentėję daug labiau.
„Žala buvo ir tokios žalos buvo galima išvengti“, – teigia I. Vėgėlė.
Buvęs advokatų Tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė cituoja visuomenės apklausą, kurią Sveikatos teisės instituto užsakymu atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.
Vėgėlė kartu su bendraminčiais klausė Lietuvos gyventojų, ar pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti, ir ar valdžia turi atsakyti už šitą žalą. Daugiau nei pusė apklaustųjų pritarė šiems teiginiams, atsakė taip arba greičiau taip.
„Pradedant nuo studijų stabdymo, nuo darbų keitimo, nuo darbų netekimo, net ir baudžiamąsias pasekmes. Asmenys nubausti yra kai kurie už kaukės nedėvėjimą ar panašiai. Jie nukentėjo tuo metu ir tebekenčia visuomenėje iki šiol. Čia mes galime kalbėti apie psichinę sveikatą, žalą sveikatai“, – tvirtina I. Vėgėlė.
Vėgėlė aiškina, kad Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, sprendimus priėmę ministrai, operacijų vadovai turi pripažinti savo kaltę ir atsakyti už savo veiksmus.
„Tos moralinės atsakomybės, klaidų pripažinimo negirdime. Mes negirdime absoliučiai jokios politinės atsakomybės ir jos nėra. Tikslas pradėti kelti teisinę atsakomybę. Ji yra įvairi, pati paprasčiausia: civilinė atsakomybė“, – kalba I. Vėgėlė.
Vėgėlė svarsto reikalauti atsakomybės: esą valdžia nukentėjusiems žmonėms galėtų atlyginti žalą. Susimokėti už priimtus sprendimus galėtų ir ministrai.
„Nėra nei vieno pareigūno Lietuvoje, kuriam nebūtų galima taikyti atsakomybę už kilusią žalą, jeigu tokią žalą konstatuoja teismas“, – tikina I. Vėgėlė.
„Jaučiuosi, kad pandemiją valdėme pagal įstatymus. Mūsų tikslai atitiko šalies įstatymus ir konstituciją: saugoti visuomenės sveikatą ir, manau, kad mūsų priemonės buvo tikrai proporcingos“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Dulkys akcentuoja, kad COVID-19 problemos nesibaigė, žmonės toliau miršta ir rimčiausias pasekmes sveikatai jaučia nepasiskiepiję gyventojai.
„Mes dar matysim daug tyrimų. Matysim, kokių pasekmių sulaukė žmonės, kurie galbūt nesiskiepijo, tebeturime ligoninėse ir pacientų, tebėra mirštančių, tebėra reanimacijoje žmonių. Beveik 3 ketvirtadaliai susijusių su žmonėms, kurie apskritai nepasiskiepijo“, – sako A. Dulkys.
„Esu ne kartą sakęs, kad, jeigu dabar reikėtų sprendimą priimti, tai vaikų tikrai neišvarytumėm iš mokyklų į namų mokymą. Bet tą mes galime dabar pasakyti atsisukę atgal, kai žinom, kaip viskas susidėliojo. Kai kur atsakomybės galima reikalauti, bet to nereikia suabsoliutinti. Kai vertini atsisukęs atgal, turėdamas žinojimą, kaip reikėjo geriau padaryti“, – kalba buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys–Balevičius Vėgėlės ir jo kolegų iš instituto teiginius vertina itin kritiškai.
„Tokio formuluotės jos yra emocinės, ar įvyko žala? Mes galim tokią apklausą padaryti, ar 2+2 yra 4 ar 5? Nebus vienareikšmių atsakymų. Kai mes norim sužinoti, kas iš tikrųjų įvyko ne žmones reikia apklausinėti, o reikia daryti mokslinius tyrimus, nagrinėti duomenis ir taip toliau“, – teigia V. Zemlys–Balevičius.
Tyrimą pristatęs Vėgėlė, kuris apklausose vertinamas kaip rimtas kandidatas į Prezidentus, aiškina, kad dar nėra apsisprendęs, ar 2024-aisiais dalyvaus rinkimuose. Ar eis į politiką priklausys nuo to, ar jam pavyks pasiekti norimų rezultatų kaip visuomenininkui.
„Čia yra politinės aspiracijos. Yra puiki proga išlaikyti dėmesį į save, norint gauti kažkokių dividendų. Kaip ir tada ponas Ignas Vėgėlė parodė visišką nemokėjimą analizuoti duomenų ir toliau ji jį demonstruoja“, – sako V. Zemlys–Balevičius.
Šalia Vėgėlės savo žodį tarė ir tyrimą užsakęs Sveikatos tyrimų institutas. Jie įvardija, kad karantinas Lietuvoje buvo per griežtas, esą riboti judėjimo tarp miestų nereikėjo. Instituto atstovai įsitikinę, kad Lietuvai nereikėjo nei kaukių dėvėjimo taisyklių, nei galimybių pasų.
„Šitie dalykai pridarė daugiau žalos nei naudos“, – kalba farmakologas Rimas Jankūnas.
Nuo instituto kliuvo ir vakcinoms nuo COVID-19. Esą karantino metu skiepyti reikėjo tik vyriausius gyventojus.
„Jaunesnius kaip 40 metų žmones galima skiepyti tik išimtiniais atvejais“, – sako R. Jankūnas.
Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys–Balevičius aiškina, kad skiepai pandemijos įkarštyje padėjo mažinti viruso plitimą.
„Yra daroma loginė klaida. Sakoma, va, buvo taip, o jeigu būtų nebuvę būtų buvę geriau, kuo tai remiasi. Mes negalime grįžti ir padaryti eksperimento alternatyvioje visatoje, nuimdami tą galimybių pasą. Mes turėjom mažesnę epidemijos bangą ir mažiau žmonių mirė. Argumentai to nereikėjo daryti, tai būtų mirčių buvę dar daugiau, tai yra elementari nepagarba žmonėms“, – sako V. Zemlys–Balevičius.
„Tikrai Lietuva galėjo daugiau suvakcinuoti vyresnio amžiaus žmonių, rizikingos grupės žmonių. Jeigu STI pabrėžia, kad reikėjo sutelkti didesnį dėmesį ir vyresnių žmonių vakcinaciją, tai man kyla klausimas, o ką STI padarė“, – kalba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.
Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai per parą laboratorijos užfiksuoja 310 COVID-19 atvejų.
