Advokatas Ignas Vėgėlė ir Sveikatos teisės institutas (STI) trečiadienį pristatė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ šių metų lapkričio 10-19 dienomis atliktos reprezentatyvios apklausos apie pandemiją rezultatus. Joje buvo klausiama dviejų klausimų. Pirmasis – „Ar 2020-2022 metais priimti pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti?“.
Apklausos duomenimis, beveik 66 proc. respondentų pritarė ar greičiau pritarė tokiai formuluotei, nepritarė 17 proc., dar apie 17 proc. neturėjo aiškios nuomonės.
Antrasis klausimas skambėjo taip: „Ar politikai valstybės pareigūnai turi atsakyti už šią žalą?“. 58,3 proc. apklaustųjų pritarė arba greičiau pritarė tokiam teiginiui, 18,8 proc. nepritarė, 23 proc. neturėjo aiškios nuomonės.
„Visuomenės lūkestis labai akivaizdus, visuomenė pati konstatuoja, kad žala buvo, kad jos buvo galima išvengti: du trečdaliai visos Lietuvos tą sako. Šalia to sako, kad tie, kurie sukėlė tą žalą, tai yra prisiėmė neteisėtus veiksmus, turi atsakyti“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Vėgėlė.
„Savaime suprantama, kad mes darysime taip ir stengsimės to, ko nori visuomenė, nepaisant jokių trukdžių“, – sakė advokatas, paklaustas, ar ketina bylinėtis su valstybės institucijomis dėl, jo teigimu, pandemijos valdymo sprendimų žalos visuomenei.
Anot jo, teisinės atsakomybės būtų galima reikalauti tiek iš Vyriausybės, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos, sprendimus priėmusių ministrų-operacijų vadovų.
STI didžiausiomis pandemijos valdymo klaidomis įvardija galimybių pasą, judėjimų ribojimą, įpareigojimą dėvėti kaukes ir kitus suvaržymus.
Būtų kitaip formulavęs klausimus
Apklausa sulaukė kritikos viešojoje erdvėje dėl atsakymą suponuojančių klausimų formuluotės. Spragilų teko ir apklausą atlikusiam „Vilmorus“ centrui.
„Pirmiausia, aš kaip pilietis labai teigiamai vertinu tą kampaniją, kuri buvo, tie ribojimai buvo geri. Kažkas kitaip galvoja“, – pokalbį su naujienų portalu tv3.lt pradeda „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys.
Jis teigia, kad būtų kitaip formulavęs pirmąjį klausimą.
„Ar buvo galima kitaip suformuluot? Aš vengiu cenzūruoti klausimus, galiu nebent metodiniu požiūriu patarti. Šitą klausimą būčiau kitaip formulavęs, su žodžiais „perteklinės priemonės“, be žodžio „žala“. Bet autoriai turi savo argumentus. Gal buvo galima kitaip formuluoti“, – sakė V. Gaidys.
Pašnekovo nuomone, pirmojo klausimo atveju nėra akivaizdu, kaip į jį atsakys apklausiamas žmogus, dėl to nereikėtų sakyti, kad pats klausimas suponuoja atsakymą.
Kalbėdamas apie antrą klausimą V. Gaidys pažymėjo, kad žodis „politikas“ automatiškai turi neigiamą daugelio gyventojų reakciją iššaukiantį turinį.
„Jeigu būtų žodis „valdininkas“, tai dar jautriau reaguotų. „Politikas“ turi neigiamą konotaciją. Ką ten įdėsi, vis tiek bus neigiama reakcija“, – tvirtino „Vilmorus“ vadovas.
V. Gaidys tiesiai neatsakė, ar tokiais klausimais manipuliuojama atsakymais.
„Matosi, kad čia žmogus užsidegęs, domisi ta tema, gal prieš skiepus jis. Neretai susiduriu su apklausomis ir dėl atominių elektrinių, vieni turi tokią nuomonę, kiti kitokią. Yra žmonių, kurie nerimsta, nori išrėkti savo nuomonę. Nesakyčiau, kad įdomu tyrinėti tokį dalyką“, – teigė V. Gaidys.
Kodėl atsisakė daryti apklausą apie arabiškus skaitmenis?
Kad klausimų formuluotės svarbios parodo praėjusių metų pavyzdys. Prezidentūra visuomenei per nuomonės ir rinkos tyrimų centrą „Vilmorus“ uždavė klausimą „Ar pritariate, kad Lietuva turi ratifikuoti Stambulo konvenciją?“ Dauguma respondentų – o jų iš miestų ir kaimų buvo 1001 – konvencijos nepalaikė. 22,1 proc. apklaustųjų sakė jai pritariantys ar greičiau pritariantys, 48,8 proc. – nepritarė arba greičiau nepritarė, o 29,2 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Tačiau tinklaraštininkas Rytis Zaloga kartu su savo sekėjais per tą patį tyrimų centrą gegužę visuomenei uždavė klausimą: „Ar pritariate, kad Lietuva turėtų ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo?“.
Paprasčiau tariant, tinklaraštininkas panaudojo originalų, o ne visuomenėje geriau žinomą konvencijos pavadinimą. Ir tai davė vaisių – apklausos rezultatai, nors klausė apie tą patį dokumentą, kardinaliai skiriasi. Pastaruoju atveju konvenciją palaikė ar greičiau palaikė 56,2 proc. respondentų, nepalaikė ar greičiau nepalaikė – 26,4 proc., neturėjo nuomonės 17,4 proc.
R. Zaloga norėjo pasinaudoti „Vilmorus“ paslaugomis atliekant apklausas ir kitais klausimais. Tinklaraštininkas norėjo atlikti apklausą, kurioje būtų klausiama „Ar Lietuvos piliečiai turi turėti teisę atšaukti prezidentą, jei gerovė valstybėje kuriama per lėtai?“ ir „Ar sutiktumėt, kad jūsų vaikus mokytų arabiškų skaitmenų?“. Visgi „Vilmorus“ atsisakė vykdyti apklausas šiais klausimais.
„Dėl tų arabiškų skaitmenų. Aišku, kad čia humoras, tikimasi kažkokio įdomaus, gero rezultato. Šiuo atveju (STI apklausa – aut. past.) nematau jokio humoro“, – kodėl atsisakė vykdyti R. Zalogos apklausą, o sutiko atlikti tyrimą STI užsakymu, aiškino V. Gaidys.
O apklausa gera ir reikalinga. Seniai reikėjo kelti klausimus apie realią valdžios atsakomybę. Nes patys tai kas antrame žodyje tuščiažodžiauja apie kažkokią atsakomybę, todėl gal jau atėjo laikas ir jiems sužinoti kas tai yra.
