Pristatęs lapkričio 10–19 d. „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos rezultatus I. Vėgėlė tvirtino, kad to reikalauja ir didžioji dalis visuomenės.
Jis nurodė, kad į klausimą apie tai, ar 2020–2022 m. priimti pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti, teigiamai ar greičiau teigiamai atsakė daugiau nei 2 trečdaliai apklaustųjų – beveik 60 proc. Neigiamą atsakymą tuo metu pasirinko 17 proc.
„Taip pat mes paklausėme, ar politikai ir valstybės pareigūnai turėtų atsakyti už tą sukurtą žalą. Ir vėlgi turime virš 58 proc. atsakymą „taip“ arba „greičiau taip“ ir tik 19 proc. „ne“ arba „greičiau ne“. Tiesa, šiame klausime atsiranda kiek didesnis skaičius asmenų, kurie sako, kad jiems sunku į šį klausimą atsakyti. Turbūt tai priklauso nuo pirmojo klausimo, kaip įvertinti tą žalą“, – duomenis pristatė advokatas.
Kartu jis nurodė, ir kaip sociologai vertina tokius atsakymus.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad tokios pozicijos – tiek į pirmą, tiek ir į antrą klausimą, laikomasi nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, išsimokslinimo, gaunamų pajamų vienam šeimos nariui. Visos grupės, daugiau negu pusė jų, į pirmąjį klausimą atsako teigiamai – kad žala buvo. Ir kad tokios žalos buvo galima išvengti.
Kokias išvadas daro sociologai? Jie pabrėžia tris aspektus. Pirma – visuomenė identifikuoja taikytos pandemijos valdymo strategijos žalą. Antra – visuomenė pripažįsta, kad dalies tos žalos galima buvo išvengti. Trečia – visuomenė konstatuoja, kad tie, kas priėmė vienus ar kitus žalą visuomenei sukėlusius pandemijos valdymo sprendimus, turi prisiimti atsakomybę“, – vardijo I. Vėgėlė.
Atsakomybę turėtų prisiimti valdantieji ar konkretūs politikai
Kartu jis pakomentavo plačiau, kas yra ta atsakomybė, kurią, jo supratimu, turėtų prisiimti valdantieji arba tie, kurie valdė pandemiją.
„Kadangi COVID–19 pandemijos valdymo sprendimai sukėlė ir šiuo metu tebesitęsiančias itin dideles pasekmes tiek atskiriems individams, tiek visai visuomenei – čia galima kalbėti tiek apie studijų stabdymo, darbų keitimo ar net netekimo, baudžiamąsias pasekmes, (…) galima kalbėti ir apie žalą sveikatai, (…) tai tos pasekmės, kurios kilo, turėtų būti nustatytos ir vertintos.
Asmenys, kurie sukėlė tokias pasekmės turėtų prisiimti atsakomybę, ta atsakomybė yra pareiga atsakyti už elgesį, veiklą, pasirinkimus, priimtus sprendimus. Atsakomybės formų yra įvairių: moralinė, politinė, teisinė. Turbūt moralinė atsakomybė visų pirma prasideda nuo pripažinimo, galbūt siejama su atsiprašymu. Deja, mes moralinės atsakomybės, klaidų pripažinimo negirdime“, – aiškino jis.
I. Vėgėlės aiškinimu, tokiu atveju pradedama klausti apie politinę arba teisinę atsakomybę.
„Politinė atsakomybė paprastai taikoma tose valstybėse, tų politikų, kurie ir prisiima ir sau taiko ypatingai aukštus standartus, kurie deklaruoja juos ir po to juos taiko. Tiesiog priminsiu, kad Vyriausybės vadovė dar nebūdama ja pabrėžė, kad bet koks interesų konfliktas, painiojimas, arba Vyriausybės nario neskaidrumas lemtų jos pačios pasitraukimą. Tačiau realybė pasirodė kardinaliai priešinga“, – dabartinę premjerę Ingridą Šimonytė turėdamas omenyje kalbėjo advokatas.
Jis konstatavo, kad politinės atsakomybės už pandemijos valdyme padarytas klaidas tiesiog nėra. Todėl, I. Vėgėlės teigimu, atėjo laikas kelti teisinę atsakomybę ir kalbėti apie finansinius aspektus.
„Žinoma, pati paprasčiausia yra civilinė atsakomybė. Tai yra tokia forma, kai asmuo gali gauti atlyginimą žalos iš valstybės dėl neteisėto sprendimo. Bet, įdomiausia, turime ir Konstitucinio Teismo 2018 metų nutarimą, kuris konstatuoja, kad tokią žalą priteisus asmeniui, jis turi teisę atlyginti iš valstybės pareigūnų, kurie tokią žalą neteisėtais sprendimais sukėlė. Ir teismas tuo metu kalbėjo apie ministrą.
Ką noriu pasakyti – kad nėra nei vieno pareigūno Lietuvoje, kuriam nebūtų galima taikyti atsakomybės už kilusią žalą, jeigu tokią žalą konstatuoja teismas. Ir, ko gero, jeigu mes negirdime nei moralinės atsakomybės jokios formos prisiėmimo, negirdime ir politinės atsakomybės, tai turbūt reikėtų labai drąsiai pradėti tirti, gilintis, aiškintis dėl teisinės atsakomybės“, – spaudos konferencijoje kalbėjo advokatas.
Laukia nagrinėjamų baudų rezultato
Paklaustas, ar ketinama imtis konkrečių teisinių veiksmų, kad būtų atlyginta žala, I. Vėgėlė priminė, kad šiuo metu Konstitucinis Teismas nagrinėja ne vieną su pandemija, galimybių pasais susijusią bylą.
„Tikiuosi, kad tos bylos atsakys į daugelį klausimų. Jomis remiantis, tikėtina, kad bus galima kelti klausimus dėl teisinės atsakomybės. Nes, kaip ir minėjau, moralinės atsakomybės negirdėti, politinės atsakomybės nėra. Todėl visuomenei lieka vienintelis krūvis – reikalauti teisinės atsakomybės, nes nuo jos galima pasiekti ir politinę, o vėliau – ir moralinę atsakomybę.
Džiaugiuosi Sveikatos teisė instituto stipriais teisininkais, specialistais, kurie šiuo metu atlieka ir finansavimo tyrimą. Viliuosi, kad tai bus didžiulis pagrindas ir pamatas kelti šiuos klausimus“, – sakė jis.
Paklaustas, ar tam tikra linkme pasibaigus byloms būtų prašoma susimokėti, atlyginti žalą konkretaus ministro – Aurelijaus Verygos arba Arūno Dulkio, advokatas nurodė, kad viskas priklausys nuo individualaus atvejo.
„Viskas priklauso nuo fakto, jei tai yra individuali byla, tai vienareikšmiškai turės atlyginti asmeniui konkrečioje byloje. Jei tai bus platesnis tyrimas, kuris atskleis ir finansų pažeidimus (...), tai jau lems visiškai kitokią atsakomybę“, – nurodė jis.
Spaudos konferencijoje „Baimės metai: nuo suvaržymų iki atsakomybės“ dalyvavę mokslininkai ir visuomenininkai advokatas prof. Ignas Vėgėlė, visuomenės sveikatos prof. Miglė Helmersen, farmakologas doc. dr. Rimas Jankūnas bei mama, buvusi mokytoja Rasa Valantinaitė kvietė susimąstyti apie popandeminės visuomenės patirtą žalą, jos jaučiamą teisingumo stoką ir atsakomybę, rašoma organizacijos pranešime.
„Vilmorus“ apklausos metu 1002 respondentai klausti dviejų klausimų: Ar 2020–2021 m. priimti pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti? Ar politikai ir valstybės pareigūnai turi atsakyti už šią žalą?
Atsakydami į pirmą klausimą tam pritarė 33,8 proc., greičiau pritarė 32,1 proc. respondentų. Priešingai, manančių, kad pandeminiai ribojimai visuomenei nebuvo žalingi, buvo 17,2 proc.
Panašūs duomenys gauti ir vertinant gyventojų požiūrį į politikų, valstybės pareigūnų atsakomybę už padarytą žalą. Jos prisiėmimo reikalingumą pabrėžė beveik du trečdaliai (58,3 proc.) tiriamųjų. Iš jų trečdalis (33,6 proc.) sakė „taip“, ketvirtadalis – „greičiau taip“ (24,7 proc.).
Mažiau nei penktadalis – 18,8 proc. tam nepritaria: aiškų „ne“ sako kas dešimtas (10,1 proc.), „greičiau ne“ – 8,7 proc. Maždaug kas ketvirtas (beveik ketvirtadalis, 23 proc.) šiuo klausimu neturėjo aiškios pozicijos.
