Temstant dėl galimos ekologinės nelaimės didžiulis sujudimas prie Nemuno. Nerimo signalas atskriejo iš žvejų, kurie Nemune pastebėję plaukiančias visomis vaivorykštės spalvomis tviskančias dideles dėmes ir apie tai pranešė tarnyboms. Galimas taršos šaltinis užfiksuotas Petrašiūnuose, kur pro du vamzdžius į upę srauniai tekėjo įtartini skysčiai, greičiausiai degalai.
„Kokį dvidešimt kvadratinių metrų išteka, o po to jau srove ir toliau Nemunu tekėjo, teršalai ir turėjo specifinį kvapą naftos produktų“, – sako operacijų vadovas Rimgaudas Viščius.
Ugniagesiai teršalus absorbuojančiomis bonomis užtvėrė dalį pakrantės, kad sustabdytų naftos produktų tekėjimą. Prireikė net 14 bonų. Periodiškai vis purškė ir specialų koncentratą, kad skaidytų ir neutralizuotų teršalus.
„Atvykę į įvykio vietą pamatėme, kad iš išleistuvo teka naftos produktais užterštas vanduo, ugniagesiai gelbėtojai pastatė bonines užtvaras, tarša sustabdyta lokalizuota ir dabar aiškinamės iš kur galėjo patekt į šią sistemą“, – pasakoja aplinkosaugininkas Andrius Šašys.
Ir nors po kelių valandų stiprus tekėjimas liovėsi, aitrus tvaikas vis dar tvyrojo ore. Žala gali būti milžiniška. O kiek teršalų nutekėjo Nemunu tolyn paaiškės tik po tyrimo. Jį pradėjo aplinkosaugininkai.
„Pagal organoleptines savybes gali būti dyzelinis kuras. Naftos produktas, teršalas, kuris žaloja aplinką, kenkia ir vandens augalijai ir gyvūnijai, jis negali patekt į vandens telkinius“, – teigia A. Šašys.
Kokie tiksliai naftos produktai liejosi į Nemuną, paaiškės paimtus mėginius ištyrus laboratorijoje. Tačiau teršėjus, kurie turėtų atlyginti žalą gamtai, gali būti sunku nustatyti. Petrašiūnų teritorijoje veikia daug įvairių gamyklų, automobilių remonto dirbtuvių, stovi garažų masyvai.
„Kažkokie naftos produktai arba išpilti kažkur, arba kurie yra įsigėrę į gruntą ir juos išplauna vanduo tuos teršalus“, – kalbėjo R. Viščius.
Specialistai sako, kad pastaruoju metu padaugėjo pranešimų apie taršą naftos produktais upėse ties Kaunu, ir Nemune, ir Neryje.
