Vos prasidėjus laivybos navigacijos sezonui – Nemune ties Žalgirio arena sujudimas. Pluša žemsiurbė ir jai padedantys laivai – tvarkoma Nemuno salos akvatorija.
„Netrukus už kelių savaičių turėtumėm pastatyti ten prieplauką ir nuo tos prieplaukos jau šiemet laivu „Žalgiris“ gabenti miestiečius ir svečius po Kauno apylinkes“, – sako Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas.
Galės prisišvartuoti ir mažesni laiveliai. O kol kas visi laivai dar ramiai ilsisi uoste ar ant kranto. Bet šylant orams ir laisvėjant karantinui į kelionę upių tėvu jie leisis greičiausiai jau gegužę. O kad jų kelionės būtų sklandžios – technika jau pluša ir tolimesniame Nemuno ruože.
Šiemet vidaus vandens kelių direkcija pagaliau pradėjo ilgai strigusį grandiozinį pagrindinio šalies vandens kelio tvarkymo projektą, kurio vertė 28 milijonai eurų. Nemune nuo Kauno iki Kuršių marių – 220 km ruože statomos bunos.
„Viso turės bus pastatyta iki 500 bunų, tai tokie išsikišimai į upės vagą, kurie padeda vagą turėti teisią ir tuo metu Nemunas sutvarko nešmenis taip, kad nebūtų problema laivybai ir pasiekti būtų reikalingi gyliai. Tai tikimės, kad tai bus tas proveržio projektas, kuris leis turėti ne tik pramoginę – keleivinę, kokią turim dabar, bet ir krovininę laivybą“, – pasakoja V. Vinokurovas.
O užmojai dideli. Kad Nemunas taptų vandens autostrada. Tačiau aukštupyje iki šiol situacija apgailėtina. Didesni laivai tegali plaukti nuo Kauno marių iki Birštono, o toliau tik tam tikruose ruožuose plukdo vienas kitas mažesnis laivelis.
„Jau pradedame nuo šių metų tvarkyti aukštupį, jau kalbama apie dalį nuo Kauno marių iki Druskininkų – bus speciali technika tam, ji atvyksta šiemet“, – teigia V. Vinokurovas.
Bet beveik 500 kilometrų Lietuvoje besidriekiantį upių tėvą ties Kaunu hidroelektrinės užtvanka padalina į dvi dalis ir laivyba strigtų. Tad čia Kauno valdžia iš archyvų į dienos šviesą traukia statant Hidroelektrinę rengtą, bet taip ir neįgyvendintą, šliuzo projektą. Tokie įrenginiai statomi, laivams perplukdyti tarp greta esančių, bet skirtingo vandens lygio telkinių – o tarp Kauno marių ir Nemuno užtvankos aukštis net 20 metrų.
„Pagal projektus senais laikais buvo padarytas ir žuvitakis, kad žuvys galėtų neršti kilti aukštyn ir laivų perkėlimo šliuzas. Tai vat šitų dviejų dalykų trūksta“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kada pavyktų įrengti šliuzą – kol kas niekas negali pasakyti, tam reiktų nuo 50 iki 70 milijonų eurų.
„Kaunas galėtų paskelbti konkursą, padaryti projektą ir tada bus matyt, kiek jo kaina. Nieko nėra brangiau už pinigus. Ir už žmonių patogumą ir laisvalaikį. Nemunas galėtų tapti turistine upe ir būtų galima ir į Lenkiją išplaukti, visos kryptys būtų atviros“, – sako V. Matijošaitis.
Lietuvos biudžetui toks šliuzo projektas per brangus. Ar mūsų šaliai iš viso reikia vandens autostrados Nemunu? Susisiekimo ministerija tuo neabejoja, esą bus kelias – bus ir judėjimas. Keleiviai ištroškę pramogų, o krovinių gabenimas vandeniu ir ekologiškesnis, ir pigesnis.
„Kroviniu gabenimas ypač stambaus gabarito arba birių produktų, tai lyginant su kitom transporto rūšim, net ir su geležinkeliais, kurie yra pigesni, tai tris kartus pigesnis gabenimas negu geležinkeliais ir 10 kartų pigesnis gabenimas negu keliais. Mes skiriame lėšų ir prioritetą, kad sutvarkyti bent jau Nemuną kaip vidaus vandenų kelią, kuris įtrauktas ir į transeuropinį tinką“, – pasakoja Susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Vis gerėjant laivakeliui Nemune, susidomėjimams laivyba auga, atsigauna ir laivų statyklos – užsakymų metams. Laivų statykloje Kaune ruošiamasi statyti didžiausią regione 1800 tonų baržą, pritaikytą sekliems vandenims. Ateityje svarstoma atgaivinti laivybą ir Nerimi su Nevėžiu, daugiausia pramoginę, bet dalį ruožo pritaikyti ir krovinių gabenimui.
