Socialiniame tinkle „Facebook“ Visita Ivaškevičiūtė prieš kelias savaites pasakojo, kaip ją nustebino, kad rusiškai tarpusavyje kalbėjusios imigrantų šeimos viešoje vietoje mandagiai bendravo lietuviškai, nors tai nėra jų gimtoji kalba.
„Nustebino mane šiandien rusakalbiai imigrantai.
Lankiausi su vaikais „Lumina“ parke ir turėjome palaukti prie „kioskelio“, kol galėsim užsisakyti karšto šokolado. Šalia stovėjo dvi šeimos su vaikais ir kalbėjosi rusiškai. Aišku, kilo man erzulys kaip dabar įprasta.
Kai atėjo laikas užsisakinėti, abi moterys tai darė lietuvių kalba, net nebandė kita kalba. Iš akcento ir kaip dėlioja sakinius tikrai matėsi, kad ne čia gimę – augę“, – rašė ji.
Pasak V. Ivaškevičiūtės, nėra ko piktintis girdint rusų kalbą, nes žmonėms natūralu tarpusavyje kalbėti savo gimtąja kalba.
„O moralas mano toks, kai piktinatės, kad girdite rusų kalbą aplink, juk logiška, kad žmonės tarpusavyje kalbasi gimtąja kalba“, – įvertino pašnekovė.
Įvykio liudytoja iškėlė klausimą apie asmenis, kurie išvykę į užsienį nebemoko savo vaikų gimtosios kalbos.
„Nors žinau ir lietuvių, kurie išvykę į užsienius su savo vaikais jau nekalba lietuviškai. Tai ar dėl to jie tampa geresni imigrantai?“ – klausė ji.
Lietuvių kalba – valstybinė ir kai kurioms institucijoms privaloma
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad daugelis Lietuvos gyventojų atkreipė dėmesį ir į tai, jog sostinėje yra dažnai kalbama ir rusiškai. Vieniem tai priimtina, kitiems – nelabai. Teisininkas, advokatas Valdemaras Bužinskas sakė, kad Lietuvių kalba yra valstybinė ir privaloma tam tikroms institucijoms.
„Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba, ir ji privaloma visoms valstybės bei savivaldybių institucijoms.
Tų institucijų atstovai gali pasirinkti nekalbėti kitomis kalbomis, todėl visos kitos kalbos yra tarsi privalumas arba geros valios apraiška“, – kalbėjo jis.
Advokato nuomone, anglų kalbos mokėjimas, pavyzdžiui, palengvina darbą, bet nėra privalomas. Tiesa, lietuvių kalbos žinios galėtų būti šiek tiek griežčiau reikalaujamos dirbant su žmonėmis.
„Pavyzdžiui, anglų kalbos mokėjimas bendraujant su kitais palengvina darbą, bet tai nėra privaloma.
Kasdieninių draudimų mes kol kas neturime, tačiau galima šiek tiek sugriežtinti reikalavimus, kad asmenys, dirbantys su žmonėmis, privalėtų mokėti lietuvių kalbą.
Visi turime teisę neatsakyti kita kalba, jei nežinome jos pakankamai gerai“, – pasakojo ekspertas.
Per trumpą laiką Lietuvoje atsirado daug rusakalbių
V. Bužinsko teigimu, per trumpą laiką Lietuvoje atsirado daug rusakalbių, o kai kurie iš jų – nemoka lietuvių kalbos. Jie kasdien bendrauti renkasi rusų kalbą, kas kartais sukelia nepasitenkinimą.
„Problema yra tame, kad per trumpą laiką Lietuvoje atsirado daug rusakalbių – baltarusių, ukrainiečių ir kitų atvykusių darbo reikalais iš buvusių Sovietų Sąjungos respublikų.
Lietuviai, būdami tolerantiški, pripratino juos prie minties, kad nėra būtina mokytis lietuvių kalbos. Juk Lietuvoje galima laisvai susišnekėti rusų kalba, ir tai nesukelia problemų.
Daug rusakalbių specialiai kalba rusiškai net kasdieninėse situacijose, pavyzdžiui, klausiant kelio ar stotelės, ir tai kartais sukelia nepasitenkinimą“, – įvertino pašnekovas.
Pasak teisininko, egzistuoja sprendimų, kaip žmonės palaipsniui galėtų pereiti prie lietuvių kalbos vartojimo be prievartos. Tokiu atveju reikėtų keisti įpročius ir auklėti tarpusavio bendravimą.
„Sprendimas, pasak pašnekovo, galėtų būti mūsų pačių auklėjimas ir įpročių keitimas.
Bendraujant galima pradžioje atsakyti kita kalba, tačiau vėliau pereiti prie lietuvių, taip neįvedant jokių prievartinių priemonių, kurios galėtų sukelti diskusijas apie žmogaus teises ar diskriminaciją“, – komentavo teisininkas.
Lietuviams reikėtų mažiau toleruoti kitų įpročius
Advokato asmenine nuomone, Lietuviams reikėtų mažiau toleruoti kitų įpročius ir skatinti naujus gyventojus palaipsniui naudoti lietuvių kalbą, kad ji būtų vartojama kasdien, nesukeliant konfliktų.
„Paprasčiau būtų, jei mes patys, lietuviai, šiek tiek mažiau toleruotume tokius įpročius, skatindami naujai atvykusius gyventojus pamažu įsitraukti į bendravimą valstybine kalba.
Tai leistų užtikrinti lietuvių kalbos vartojimą kasdienėje komunikacijoje, nesukeliant konfliktų ir išlaikant toleranciją“, – dalijosi V. Bužinskas.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vyresnioji patarėja Miglė Kolinytė teigė, kad lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją dėl kalbos įvairiose srityse. Yra gauta su tuo susijusių skundų.
„Lygių galimybių įstatyme yra įtvirtintas draudimas diskriminuoti asmenis dėl kalbos. Jis galioja darbo santykių, švietimo, vartotojų teisių apsaugos ir kitose įstatyme numatytose srityse.
Esame sulaukę su tuo susijusių skundų ir paklausimų, tačiau kol kas nebuvo nustatytas nė vienas diskriminacijos dėl kalbos atvejis“, – rašė ji.
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės, žmonėms tekę kreiptis į juos dėl įvairių situacijų. Viena iš jų – klausimai dėl užsienio kalbos reikalavimų darbe.
„Asmenys kreipiasi dėl skirtingų situacijų. Pavyzdžiui, dėl darbo skelbime nurodyto reikalavimo mokėti užsienio kalbą.
Tačiau toks reikalavimas leistinas, jei užsienio kalbos mokėjimas yra reikalingas darbo funkcijoms atlikti. Taip pat esame gavę skundų dėl atvejų, kai žmonės nebuvo aptarnauti užsienio kalba gydymo įstaigoje.
Čia reikėtų pabrėžti, kad gydytojai neprivalo mokėti ir aptarnauti užsienio kalbomis, to nenumato jokie teisės aktai“, – dalijosi pašnekovė.
Įstatymai nereguliuoja, kokia kalba žmonės turėtų bendrauti
Anot M. Kolinytės, kadangi įstatymai nereguliuoja, kokia kalba žmonės turėtų bendrauti tarpusavyje, Lietuvoje kiekvienas gali laisvai pasirinkti, kokia kalba kalbėti tiek privačiai, tiek viešai.
„Svarbu taip pat paminėti, kad žmonių tarpusavio komunikacijoje vartojamos kalbos nereguliuoja nei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, nei Lygių galimybių įstatymas.
Lietuvoje žmonės laisvi tarpusavyje bendrauti savo pasirinkta kalba – tiek privačioje erdvėje, tiek viešoje vietoje“, – teigė ji.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atkreipia dėmesį, kad ribojimai, kokia kalba gali kalbėtis privatūs asmenys, pažeistų Lietuvos Respublikos (LR) Konstituciją.
Konstitucinis teismas: ne kartą yra aiškintas lietuvių kalbos statusas
Pasak Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininko padėjėjos Linos Beliūnienės, Konstitucinis Teismas yra ne kartą aiškinęs valstybinės lietuvių kalbos statusą.
Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas, be kita ko, reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones.
Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba.
Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad konstitucinis valstybinės kalbos statusas reiškia, jog lietuvių kalba privalomai vartojama tik viešajame Lietuvos gyvenime. Kitose gyvenimo srityse asmenys nevaržomai gali vartoti bet kokią jiems priimtiną kalbą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
