Gintarė Skaistė: kodėl vieni turi mokėti mažiau mokesčių, kai paslaugos yra tokios pačios?

Pokalbis su ministre – TV3 žinių „Dienos komentare“.

Mokesčių reformą kritikuoja ne tik opozicija, bet ir jūsų koalicijos partneriai. Štai socdemai sako, kad ši mokesčių reforma nesprendžia atskirties problemos, o juk buvo žadėta, kad ji siekia teisingumo. Ką jūs atsakytumėte šiems kritikams? Ar jų kritika apskritai turi pagrindo?

TAIP PAT SKAITYKITE:

Viceministrė: dėl pokyčių „Regitroje“ kainos kol kas nedidės, bet jos bus peržiūrėtos

Skaistė: daugiausia pasiūlymų mokesčių pertvarkai – dėl individualios veiklos

Andrius Mazuronis apie nesutarimus, kur naudoti bankų viršpelnius: sąžininga būtų grąžinti žmonėms

Mano nuomone, pirmiausia yra atsižvelgta į EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – red. past.) rekomendacijas, kuriose ekspertai nuosekliai peržvelgė, kas yra darbo santykiai, kas yra pajamos, panašios į darbo santykius, kokias išmokas gauni už tas pajamas. Ir natūralu, pasiūlė šiek tiek suvienodinti individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimą ir tai iš mūsų pusės ir yra siūloma daryti. Ypač aukštesnių pajamų diapazone, nes ten atotrūkis buvo didesnis.

Jeigu už tas pačias gyventojų pajamų mokesčio įmokas tiek individuali veikla, tiek darbo santykiai gauna ne tik savivaldybių teikiamas paslaugas, bet ir bendrąją pensijos dalį, tai tokiu atveju natūralus klausimas – kodėl vieni turi mokėti 15 proc. tarifą, kiti 20 proc., kai paslaugos yra tokios pačios?

Turbūt daugiausiai aistrų ir kelia mokesčių keitimas dirbantiems savarankiškai. Štai Laisvės partija kelia klausimą, kam keisti apmokestinimą žmonių, uždirbančių vos 400 eurų ar truputėlį daugiau. Ką jūs jiems galite atsakyti?

Didžioji pakeitimų dalis yra susijusi visgi su asmenimis, kurie uždirba daugiau. Žmonės, kurie per metus uždirba iki 10 tūkst. apmokestinamųjų pajamų, arba kitaip tariant pelno, tokie žmonės yra tik įtraukiami į nedarbo draudimo sistemą ir yra šiek tiek keičiamas atskaitymo modelis.

Jų bendrasis tarifas išaugtų 2 procentiniais punktais per 3 metus. O tiems žmonėms, kurie yra aukštesnių pajamų diapazone, tarkim žmonėms, kurie uždirba virš 35 tūkst. eurų per metus, reikėtų mokėti pilną 20 proc. tarifą.

Man atrodo, kad tokių profesijų atstovai, kurie uždirba virš 3 tūkst. eurų per mėnesį, visgi turėtų solidariai prisidėti prie bendruomenės biudžeto, nes išmokas taip pat gauna atitinkamas.

Vienas iš mokesčių reformos tikslų turbūt turėtų būti ir jos supaprastinimas. Daug kas sako, kad Lietuvoje mokesčių sistema yra be galo sudėtinga. Štai Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas piktinasi, sakydamas, kad Estijoje tarifas vienodas – 20 proc. PVM, 20 proc. GPM – o pas mus viskas visaip ir nė kiek šito nepakeičiame į gerą. Kodėl?

Mūsų atveju yra išgryninama, kas yra darbo santykiai ir kas yra kitokios pajamos, horizontaliai suvienodinamas tokių pajamų apmokestinimas. Sakyti, kad nusižiūrėkime kažkokią kitą sistemą nuo kitos valstybės, yra tiesiog labai paprasta, bet tokiu atveju atliepti kitus ypatumus, kurie taip pat yra, yra pakankamai sudėtinga.

Lietuvoje yra ne tik bazinis tarifas, bet yra ir neapmokestinamas pajamų dydis, kuris yra svarbus mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Tas pats yra su individualios veiklos mokesčio kreditu. Jis taip pat yra svarbus mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Tad išvengti tam tikrų specifiškumų yra tiesiog neįmanoma.

Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.