individuali veikla

Norintys dirbti savarankiškai neįkurdami įmonės turi du pasirinkimus: individualią veiklą su pažyma arba verslo liudijimą. Kaip žinia, pastarasis leidžia sutaupyti nemažai mokesčių. Todėl gyventojai įspėjami nesukčiauti, nes teks nemažai susimokėti. Skaitytojas Arvydas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) portalui tv3.lt papasakojo, kad dėl labai aiškios priežasties – mažesnių mokesčių – norėjo išsiimti būtent verslo liudijimą.

Turint darbo sutartį mokesčius už darbuotoją sumoka darbdavys. Turint individualios veiklos pažymą ar verslo liudijimą, pajamas reikia deklaruoti ir mokesčius susimokėti pačiam. Vis tik kyla klausimas, ką daryti su mažytėmis pajamomis, gaunamomis, pavyzdžiui, už svetainėje patalpintą reklamą. Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad gauna pasyvias pajamas – apie 20 eurų – už interneto puslapio reklamą.

Pernai daugiausiai uždirbęs Lietuvos advokatas gavo 5 mln. eurų pajamų, o notaras – beveik pusantro milijono. Tačiau mokesčių jie sumokėjo 3-5 kartus mažiau nei turėtų pagal darbo sutartį, mat dirba pagal individualią veiklą. Seime kaista aistros dėl Vyriausybės siūlymo padidinti mokesčius teisininkams ir kitiems dirbantiems individualiai. Konservatoriai stumia šį projektą, žadėdami sumažinti pajamų nelygybę. Tačiau net jų koalicijos partneriai tokiam planui priešinasi.

Pajamų iš individualios veiklos kasmet į biudžetą įplaukia vis daugiau, sako Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas.  „Aiški didėjimo tendencija – pajamos iš individualios veiklos kasmet didėja“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas.  Pasak jo, 2020 metais individualios veiklos pajamų buvo gauta 736 mln. eurų, 2021 metais – 1,005 mlrd. eurų, o pernai – 1,151 mlrd. eurų.

Gyventojai, svarstantys pradėti dirbti savarankiškai, baiminasi mažo uždarbio, kuris ateityje lems mažesnę pensiją. „Sodra“ šiuos nuogąstavimus patvirtina. Žmonės, dirbantys savarankiškai, sumoka mažiau mokesčių, tačiau jeigu jų uždarbis neviršija minimalaus atlyginimo, jų pensija bus nedidelė. Portalo tv3.lt skaitytoja Ingrida pasakojo, kad netrukus planuoja imtis individualios veiklos. „Dirbu vienoj įmonėje administratore, tačiau baigiau grožio paslaugų ir makiažo kursus.

Norint išvengti didesnio individualios veiklos apmokestinimo galima koreguoti šiuo pagrindu leidžiamų ekonominių veiklų sąrašą iš jo pašalinant didžiausias pajamas generuojančius darbus, sako Seimo narys, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius. Tai, anot jo, užbaigtų ginčus dėl Vyriausybės siūlomo didesnio individualios veiklos apmokestinimo.

Po trijų mėnesių derinimų Vyriausybė įteikė Seimui mokesčių reformą. Ji žada, esą didesni mokesčiai grės tik tiems, kas gauna daugiau nei vidutinį darbo užmokestį, tačiau nekilnojamojo turto mokestį ketina užkrauti kone pusei šalies gyventojų. Verslo organizacijos jau perspėja, kad didinti mokesčius per recesiją yra pavojinga, o konservatorių partneriai liberalai grasina, jog buldozeriu reformos nepraleis.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė užsimojo keisti mokesčių reformą ir lietuviams dabar žada vokišką gerovę. Sulaukusi kritikos lavinos dėl planų didinti mokesčius dirbantiems individualiai, ministrė šiek tiek atsitraukia ir žada nedidinti mokesčių didesniam būriui lietuvių – tiems, kas uždirbs iki 15 tūkst. eurų per metus. Verslo atstovai tokias ministrės korekcijas vadina kosmetinėmis ir toliau reikalauja reformą atidėti lengvesniems laikams.

Kai kurių mokesčių reformos korekcijų pasiūliusi Finansų ministerija įnešė dar daugiau painiavos ir neaiškumų, sako mokesčių ir ekonomikos ekspertai. Komentuodami naujausius pasiūlymus jie sako, kad individualios veiklos apmokestinimas tebelieka labai sudėtingas ir kelia nerimo žmonėms, be to, iki 3 proc. sumažintas GPM tarifas šiai veiklai nekeičia esmės – jos apmokestinimas vis tiek auga.

Finansų ministerija siūlo individualiai dirbantiems ūkininkams suvienodinti veiklos sąlygas kartu su tomis pat sąlygomis dirbančiu verslu. Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, siūloma taikyti momentinį turto nusidėvėjimą, kaip ir verslo įmonėms. „Tarkime, momentinis turto nusidėvėjimas, kuris ekonomikos augimo pakete siūlomas kitiems, verslams, tam tikros turto klasės būtų leidžiamos atskaityti per vienerius metus, o ne reikėtų jų atskaitymo išdėlioti per keletą metų.

Individualiai dirbantys gyventojai turėtų atsikvėpti, nes projektuodama mokesčių reformą Finansų ministerija pasiūlys jiems mokestinių nuolaidų. Tai trečiadienį pranešė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija, susitikusi su finansų ministre Gintare Skaiste.

Norintiems dirbti savarankiškai yra du būdai legalizuoti savo veiklą: išsiimti individualios veiklos pažymą arba verslo liudijimą. Vis tik ne visi aiškiai supranta, kuo skiriasi šios dvi formos, kaip jas reikia tvarkyti ir kurią vertėtų pasirinkti. Specialistai įvertino pagrindinius individualios veiklos pagal pažymą ir su verslo liudijimu skirtumus, terminus, veikimo tvarką ir nurodė, kokiais atvejais geriau rinktis vieną arba kitą.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujančios Trišalė tarybos atstovai iš esmės sutaria – reikia naujo individualios veiklos apibrėžimo. Toks neformalus sutarimas pasiektas trečiadienį taryboje svarstant Finansų misterijos inicijuojamą mokesčių pertvarką.

Finansų ministerijos pasiūlytą mokesčių reformą kritikuoja ne tik opozicija, bet ir valdančiosios koalicijos partneriai. Daugiausiai aistrų kelia mokesčių keitimas savarankiškai dirbantiems asmenims. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad ši reforma paliestų tik dideles pajamas gaunančius asmenis bei priverstų juos solidariai prisidėti prie bendruomenės biudžeto.

Lietuvos valdantieji užsimojo dar labiau padidinti mokesčius. Šį kartą – asmenims, vykdantiems individualią veiklą. Ekonomistai įsitikinę, kad tai dar labiau skurdins žmones ir daugelis vargingiau gyvenančių tiesiog pasitrauks į šešėlį. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Finansų ministerija pristatė planus padidinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Esą taip būtų siekiama labiau suvienodinti mokesčius visiems dirbantiesiems, nesvarbu, kokią veiklos formą jie yra pasirinkę. Tačiau dirbančiųjų savarankiškai žmonių atstovai ir ekonomistai tokį sprendimą kritikuoja.

Prezidento Gitano Nausėdos pozicija dėl individualios veiklos apmokestinimo per kelerius pastaruosius metus pasikeitė, pripažįsta jo patarėjas Vaidas Augustinavičius. Anot jo, tai lėmė nauja mokesčių aplinka ir geopolitinė situacija.  Taip prezidento patarėjas reagavo į valdančiųjų kitiką, jog G. Nausėda 2019 metais pats siūlė papildomai apmokestinti savarankiškai dirbančius žmones, o dabar kritikuoja tokį patį siūlymą, kurį kartu su kitų mokesčių pertvarka teikia Finansų ministerija.

Finansų ministerija pristatė planus padidinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Esą taip būtų siekiama labiau suvienodinti mokesčius visiems dirbantiesiems, nesvarbu, kokią veiklos formą jie yra pasirinkę. Tačiau dirbančiųjų savarankiškai žmonių atstovai ir ekonomistai tokį sprendimą kritikuoja. Anot jų, didesni mokesčiai lems, kad individuali veikla, kaip darbo forma, išnyks, pabrangs paslaugos ir didės neapskaitomos arba šešėlinės ekonomikos mastai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigia palaikanti Finansų ministerijos siūlymą individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu.

Finansų ministrės pasiūlyta mokesčių reforma praktiškai neturės ekonominės naudos ir neįneš teisingumo, taip tikina ekonomistas Algirdas Bartkus. Apie tai, kodėl dabartinę lengvatą dirbantiesiems savarankiškai galima vadinti teisinga ir kodėl nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai didintų nuomos kainas, pokalbis su ekonomistu TV3 žinių „Dienos komentare“. Finansų ministrė siūlo didinti mokesčius tiems, kurie vykdo individualią veiklą.

Finansų ministerijai individualią veiklą siūlant apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai vienas iš „nerimą ir abejones keliančių“ su mokesčių reforma susijusių pasiūlymų.  „Aš sakyčiau, kad yra dalykų, kurie tikrai yra pozityvūs, bet yra ir dalykų keliančių nerimą ir abejones.

Savarankiškai dirbti gali ne bet kas, tačiau tie, kuriems pavyksta, turi nemažai privalumų: gali patys nuspręsti, kokiomis valandomis ar dienomis dirbti, kada pasiimti atostogas ar laisvadienius, ką daryti ir ko ne, taip pat jų nevaržo darbdavių taisyklės. Vis dėlto kai kurie piktinasi, kad tokie asmenys gyvena per gerai, nes be viso to dar sumoka žymiai mažiau mokesčių. Specialistai įvardijo privalumus ir trūkumus dirbant tiek su darbo sutartimi, tiek su individualia veikla.

Šiemet individualios veiklos pažyma išduota beveik 1,6 tūkst. pavėžėjimo paslaugas teikiančių užsienio piliečių, remdamasis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis. Apie tai rašo portalas lrt.lt VMI Kontrolės departamento vyresniojo patarėjo Rolando Puncevičiaus teigimu, pernai pavėžėjimo paslaugas deklaravo teikiantys 737 užsienio piliečiai. Iš jų 555 deklaravo 4,5 mln. eurų individualios veiklos pajamų.

Kai kurie nuomonės formuotojai už reklamą prašo 4 tūkst. eurų ar daugiau – viskas priklauso nuo reklamos pobūdžio, jos pateikimo, auditorijos dydžio, reputacijos. Didėja ir tokios veiklos patikrinimai: pernai nustatyta 17 rizikingų asmenų, nedeklaruotų pajamų užfiksuota tūkstančiais.

Nedarbo išmoka išduodama vertinant gyventojo užimtumo būklę ir statusą, o ne gaunamas pajamas. Jei žmogus vykdo savarankišką veiklą ar įsteigia juridinį asmenį, bet negauna jokių pajamų – jis nelaikomas bedarbiu ir nebegali pretenduoti į išmoką. Pašnekovai įspėja, kad savarankišką veiklą pradedantis asmuo turi įvertinti visas rizikas ir suprasti, kad verslas taip greitai pajamų neatneš. Todėl tenka rinktis – išmoka ar bandymas užsidirbti savarankiškai.

Ne visi gyventojai išėję į pensiją palieka darbus. Dalis jų nori prisidurti prie pensijos, tad toliau dirba. Savarankiškai dirbantys gyventojai piktinosi, kad nėra aišku, ar jie turi ir toliau mokėti „Sodrai“ mokesčius, ar yra nuo jų atleidžiami. Pasirodo, vieni įmokų gali išvengti, o kitiems tenka atiduoti dešimtadalį vidutinės pensijos.

Gyventojai, vykdantys individualią veiklą, kasmet turi savarankiškai atsiskaityti valstybei sumokėdami mokesčius. Tačiau jeigu asmenys turi ne tik individualios veiklos pažymą, bet dar ir dirba pagal darbo sutartį, kai kuriais atvejais socialinio draudimo įmokas vis tiek reikės sumokėti. Gyventojai, dirbdami skirtingus darbus ir gaudami atlyginimą, privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas, kurios yra skaičiuojamos nuo gautų pajamų dydžio.

„Sodra“ dažnai sulaukia skundų iš savarankiškai dirbančių gyventojų, kurie, sumokėję privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, susirgę tikisi sulaukti ligos išmokų. PSD įmokų mokėjimas užtikrina galimybę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau galimybė gauti ligos išmokas susijusi su kitomis – valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis, rašoma pranešime spaudai.   Pateikiame svarbiausia informaciją apie PSD ir VSD įmokas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad 84 tūkst. gyventojų, kurie praėjusiais metais vykdė individualią veiklą, jau deklaravo pajamas ir 23 mln. eurų mokėtiną GPM sumą. Dar apie 200 tūkst. gyventojų pateikti deklaracijas ir sumokėti mokesčius turi mėnesį laiko – iki gegužės 2 d. Patogiausias būdas tai padaryti – per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). „Dėkojame tiems, kurie nelaukia paskutinės minutės ir jau deklaravo pajamas.

Šiuo metu dirbantys savarankiškai moka mažiau mokesčių ir įmokų, palyginti su dirbančiais pagal darbo sutartį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo suvienodinti vienų ir kitų mokesčius, tad dirbantiems savarankiškai jų tektų mokėti daugiau. Vieni ekonomistai tam pritaria, o kiti perspėja, kad tokia veiklos forma, kaip individuali veikla, tiesiog išnyks, o „Sodros“ biudžetas nepapilnės.

Nuo pirmadienio smulkieji prekybininkai ir kiti individualiai dirbantys verslininkai gali teikti paraišką gauti iki 70 proc. kompensaciją už patalpų nuomą ir komunalines išlaidas. Iki šiol tokią paramą galėjo gauti tik įmonės ar įstaigos. Pagalbos priemonei „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems individualią veiklą vykdantiems asmenims“, kai kompensuojamos patirtos pastoviosios išlaidos, iš viso skirta 12 mln.

Vyriausybė penktadienį patikslino pagalbos priemones nuo pandemijos nukentėjusiam verslui ir darbuotojams – siūloma ilgiausiai iki rugsėjo pabaigos tęsti subsidijas už prastovas, tačiau keičiamas jų dydis, be to, vėliausiai iki liepos pabaigos subsidijos bus mokamos ir po prastovų. Įstatymo pakeitimams turės pritarti Seimas. Visoms subsidijoms papildomai reikėtų 67 mln. eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad, pratęsus mokestinės pagalbos priemonių taikymo terminus, į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus įtrauktiems mokesčių mokėtojams ir gyventojams iki š. m. rugpjūčio 31 d. ir dar du mėnesius nebus skaičiuojami delspinigiai, taip pat nevykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai, rašoma pranešime spaudai.

Per pandemiją ištuštėjusio valstybės biudžeto pildymui kuriami nauji planai. Valdžią rankose laikančių dešiniųjų artimiausiuose sprendimuose – mokesčių korekcijos. Tam neprieštarauja ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tokie planai ne juokais sunervino Donaldą Meiželytę, kuri įsitikinusi, kad prezidentui apie reikėtų patylėti. Plačiau šia situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos apraše nustatytus kriterijus atitinkantys individualią veiklą vykdantys gyventojai, norėdami gauti individualią veiklą vykdančio asmens subsidiją, turi ne tik pateikti paraišką, bet ir būti deklaravę pajamas už 2019 (jei tokią prievolę turėjo) ir 2020 metus. Pateikę paraišką subsidijai gauti, tačiau dar nedeklaravę pajamų šiandien sulauks VMI laiško, jog jų paraiška subsidijai nepriimta.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija per savaitę nuo priemonės starto patvirtino 1,02 mln. dydžio paramą nuo karantino nukentėjusiems savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims, rašoma pranešime.  Parama iš viso paskirstyta 4523 asmenims, o jos dydis vienam pareiškėjui vidutiniškai siekia nuo 100 iki 1000 eurų. „Patvirtinę naujas pagalbos priemones, skubame teikti pagalbą individualiai dirbantiesiems, kurių veikla suvaržyta karantino metu ir jie liko praktiškai be jokių pajamų.

Individualiai dirbantys gyventojai nuo pirmadienio gali teikti paraiškas papildomai vienkartinei išmokai. Tam iš valstybės biudžeto numatyta 20 mln. eurų.  Visi norintieji gauti vienkartinę subsidiją Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) puslapyje turi užpildyti nuo Covid-19 nukentėjusio individualią veiklą vykdančio asmens subsidijos paraišką.  Subsidija pareiškėjui, vykdančiam individualią veiklą pagal pažymą, sudarys 100 proc.

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų nepamiršti, kad nuo pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo įmokas. „Sodra“ primena, kiek, kada ir kaip mokėti bei kodėl svarbu tai padaryti. Iki kada reikia sumokėti įmokas už 2020 metus? Gyventojai, kurie 2020 metais vykdė individualią veiklą su pažyma, turi deklaruoti pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad gyventojai, vykdantys individualią veiklą, kuri nebuvo įtraukta į apribotų veiklų EVRK sąrašą, tačiau patyrę finansinių sunkumų dėl COVID-19, jau gali kreiptis į VMI dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo. Prašymus pateikti galima per Mano VMI. Patenkinus prašymą, pagalbos priemonės bus taikomos nuo sausio 1 d. „Šiuo metu 2021 m. nukentėjusių nuo pandemijos sąraše yra 98 tūkst.

2021 m. sausio 12 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad remiantis apribotų veiklų EVRK sąrašu, VMI sudarė bei paskelbė naujus, individualią veiklą vykdančių gyventojų, nukentėjusių nuo COVID-19 ekonominių veiklų sąrašus. Individualią veiklą vykdantiems gyventojams automatiškai, be prašymo yra taikomos analogiškos VMI mokestinės pagalbos priemonės, kaip ir nuo antrojo karantino nukentėjusioms įmonėms.

Autoservisų savininkams, auklėms ar pastatų remontininkams nuo liepos 1 d. tenka iš naujo pasukti galvą dėl mokestinių klausimų, taip pat ir dėl veiklos reglamentavimo – tuo besiverčiantiems asmenims buvo panaikinti verslo liudijimai. Dėl šios priežasties kai kurie autoservisų atstovai tikina, kad kainos kils, todėl suremontuoti automobilį gali atsieiti brangiau.

Nuo liepos 1 d. keičiasi kai kurių verslo liudijimų išdavimo tvarka, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija.  Gyventojai, kurie nuomoja gyvenamosios paskirties patalpas, nuo šiol kiekvienam nuomojamam objektui turės įsigyti atskirą verslo liudijimą ir už jį sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį.

Ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka Seime priimti įstatymų projektai, kuriuos įgyvendinus, šimtams tūkstančių šalies gyventojų būtų skirtos didesnės ar mažesnės išmokos dėl šiuo metu susidariusios padėties. Naujas išmokas gaus ir darbuotojai, ir studentai, dirbantys savarankiškai, taip pat pensininkai.

Savarankiškai dirbantiems gyventojams 257 eurų valstybės subsidiją siūloma mokėti ne tik per karantiną, bet ir du mėnesius po jo. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tam pritarė ir opozicija, ir valdantieji. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė informavo, kad tam reikės 50 mln. eurų. Tačiau komitetas nesutiko sušvelninti reikalavimų į išmoką pretenduojantiems žmonėms.

Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės parengtiems įstatymų projektams, kurie numato papildomas išmokas pensininkams, bedarbiams, ar tiems, kas buvo prastovose. Tačiau savarankiškai dirbantiems asmenims tolesnė parama nenumatyta, vis dėlto Seime bręsta naujas pasiūlymas, aktualus daugeliui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), rengusi naujus įstatymų projektus, pripažino, kad tokia tikslinė parama šiems gyventojams iš tiesų nebuvo numatyta.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad individualia veikla besiverčiantys gyventojai, kurių veikla dėl COVID-19 karantino apribota Vyriausybės nutarimu, ją šiuo metu gali nutraukti. Paprasčiausia tai padaryti elektroniniu būdu – per Mano VMI, arba, neturint e. prieigos – paskambinus į Mokesčių informacijos centrą telefonu 1882.  Įsigijusiems verslo liudijimą.

Dirbate su verslo liudijimu ar vykdote individualią veiklą pagal pažymą? Tuomet greičiausiai dalį savo laiko tenka skirti ir privalomam su veikla susijusios buhalterinės apskaitos tvarkymui, o kiekvieną pavasarį – pajamų deklaravimui. Valstybinė mokesčių inspekcija dalijasi 3 patarimais, kaip apskaitą tvarkyti paprasčiau.  1. Pildykite elektroninį pajamų ir išlaidų žurnalą.

Vyriausybė pakartotinai siūlo savarankiškai dirbantiems asmenims nuo 43 iki 60 šalies vidutinių darbo užmokesčių (VDU) padidinti „Sodros“ įmokų lubas. Tokios pat lubos, virš kurių pajamos nėra apmokestinamos „Sodros“ įmokomis, nuo 2021 metų bus taikomos samdomą darbą dirbantiems žmonėms. Šis pakeitimas palies maždaug 1–2 proc. savarankiškai dirbančių asmenų, kurių metinės pajamos dabar viršija 55 tūkst. eurų. Mažesnes pajamas gaunantieji mokės tokias pat įmokas, kaip ir šiemet.

Pripažinkime, dažnas iš mūsų pasvajoja apie nuosavo verslo galimybę. Juk tuomet darbų apimtis ir grafikus kontroliuojame patys ir vadovaujame patys sau. Tam ryžtasi vis daugiau žmonių, dirbdami laisvai samdomais darbuotojais, liaudyje įprastai vadinami tiesiog „freelanceriais“. Tačiau baimė dėl finansinio nestabilumo, socialinių garantijų stabdo ne vieną savo srities specialistą pradėti individualią veiklą pagal pažymą.