palūkanų norma

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį vėl nepakeitė skolinimosi kainų, tačiau įspėjo, kad infliacija artimiausiu metu gali vėl padidėti, ir tai rinkose turėtų prislopinti viltis dėl palūkanų normų sumažinimo 2024 metų pradžioje. Tai buvo antras kartas iš eilės, kai euro zonos centrinis bankas nepakeitė palūkanų normų po to, kai ne kartą jas didino siekdamas pažaboti sparčiai kylančias kainas.

Šiuo metu palūkanų normos būsto paskolai yra per du kartus didesnės, nei buvo pernai. Mėnesinė įmoka vidutinei paskolai išaugo 216 eurų ir šiuo metu siekia 662 eurus. Jei niekas nesikeistų, asmuo per visą paskolos laikotarpį palūkanoms išleistų daugiau, nei kainavo pats nekilnojamasis turtas (NT). Bankų atstovų teigimu, tikėtina, kad, jei prieš metus galėjote pasiskolinti tam tikrą sumą, šiuo metu, išaugus palūkanoms, jos gauti jau nebegalėtumėte.

Europos Centrinis Bankas toliau spaudžia palūkanų akceleratorių. Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma (EURIBOR) jau siekia 4 procentus, tad paskolos brangsta toliau. Didesnių paskolų turėtojų piniginės toliau plonėja, nebepadeda net ir algų augimas. Lietuvius į neviltį varo keliais šimtais eurų per mėnesį daug kam brangstančios paskolos: „Turiu paskolą, palūkanos trigubai išaugo.

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį pranešė, jog didina bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto, siekdamas pažaboti didelę infliaciją. Norma didinama iki 4 proc. – aukščiausio nuo 2008 metų lygio. Pasak centrinio banko, infliacija, kuri liepą pasiekė 5,4 proc., „kiek sumažėjo, bet tebėra didelė ir gerokai viršija tikslinį“ 2 proc. lygį. „Kad infliacija vėl pasiektų tikslinį lygį, reikia šiek tiek didesnės palūkanų normos“, – teigiama centrinio banko paskelbtame pranešime.

Europos Centrinis Bankas praėjusią savaitę pasielgė taip, kaip ir buvo pranašauta –  devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanų normas. Kaip tai paveiks nekilnojamojo turto rinką ir kada galime tikėtis bendro kainų lygio mažėjimo naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba nekilnojamo turto analitikas Arnoldas Antanavičius.

Jei kažkas ir pinga, tai tikrai ne paskolos. Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl pakėlė bazinę palūkanų normą – jau devintą kartą. „Euriboras“ beveik pasiekė 4 procentus, o tai reiškia, kad vidutinė būsto paskola per metus šeimai pabrango 4000-iais eurų.  Panevėžiečio Kęstučio šeima būstą su paskola pirko dar prieš aštuonerius metus.

Rekordiškai išaugus paskolų palūkanoms, vis daugiau lietuvių susiduria su sunkumais laiku jas mokėti. Tačiau yra galimybių pakeisti paskolos sutarties sąlygas ir kas mėnesį už ją atiduoti mažesnę sumą pinigų. Gyventojai gali pasiimti naują kreditą ten, kur paskolos grąžinimo sąlygos yra geresnės nei ten, kur paskolą jie išmoka dabar. Jie gali keisti grąžinimo terminą, sumažinti palūkanų normą ar net bendrą paskolos kainą ir nemažai sutaupyti.

Lietuva išgyvena dvigubą naštą – ir vis dar bene didžiausią Europoje infliaciją, ir toliau didinamas palūkanų normas. Ir nors Tarptautinis valiutos fondas (toliau – TVF) žada, kad ekonomika šiemet turėtų nustoti trauktis, mūsų verslo atstovai šiuo klausimu laikosi kitos nuomonės. Apie visa tai laidoje „Dienos komentaras“ pasakojo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Europos Centrinis Bankas (ECB), atsižvelgdamas į išaugusį infliacijos lygį ir tebesitęsiantį vartotojų kainų augimo lemiamą spaudimą ekonomikai, ketvirtadienį padidino pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Remiantis banko sprendimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didinamos atitinkamai iki 3,75, 4 ir 3,25 procento. Pokyčiai įsigalios nuo 2023 metų gegužės 10 dienos, praneša ECB.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba pranešė apie dar vieną bazinių palūkanų normų didinimą 50 bazinių punktų. Spėlionės, kiek dar jos didės ateityje ir ar centrinis bankas nepersistengs „vėsindamas“ ekonomiką, jau pakeliui. Tačiau atsakymo į klausimą, kokios palūkanų normos yra tinkamos, neturi nei pinigų politikos formuotojai, nei ekspertai.

Europos Centrinio Banko (ECB) ketvirtadienio sprendimas bazinių palūkanų normas pakelti dar 50 bazinių punktų – dar ne pabaiga, kovojant su aukšta infliacija iki metų pabaigos jos gali būti didinamos toliau, sako Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. Anot ko, bankas davė užuominą, kad gegužę normos gali būti vėl didinamos.

Lietuvos bankas pradėjo skelbti komercinių bankų ir kredito unijų siūlomas indėlių palūkanas.   Pavyzdžiui, už 6 mėnesių indėlį didžiausias 2 proc. metų palūkanas siūlo GF bankas, o mažiausias – 0,3 proc. – „PayRay Bank“. Didesnes nei 1 proc. palūkanas taip pat siūlo „Mano bankas“ (1,35 proc.), „Inbank“ (1,3 proc.), SEB (1,25 proc.), „Luminor“, „Swedbank“, „Citadele“ ir SME bankas (po 1 proc.).  Didžiausią kainą už 24 mėnesių indėlius siūlo „Mano bankas“ ir „Fjord Bank“ (po 3,1 proc.

Dar labiau brangsta paskolos – Europos Centrinis Bankas vėl pakėlė palūkanų normą ir tai ne pabaiga. O tuštėja ne tik žmonių kišenės. Verslas prabilo, kad dalis Vakarų įmonių rimtai baiminasi, kad Lietuva yra agresorės Rusijos pašonėje ir dėl to neinvestavo šimtų milijonų eurų. Maža to, Lietuvos verslas, kaip ir žmonės, dar ir skolinasi brangiausiai euro zonoje.

Europos Centrinis Bankas (ECB), prognozuojama, ketvirtadienį tęs kovą su infliacija didindamas bazines palūkanų normas, nepaisydamas daugėjančių ženklų, kad euro zona galbūt jau atlaikė didžiausią ekonominį smūgį. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, euro zonoje smarkiai išaugo energijos ir maisto kainos, taigi ECB pradėjo agresyviausią pinigų politikos griežtinimo ciklą savo istorijoje.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį greičiausiai paseks JAV Federalinio rezervo sistemos (FRS) pavyzdžiu ir pasirinks mažesnį palūkanų normų kėlimą, mano analitikai, esant požymių, kad įkaitusi infliacija pagaliau mažėja. ECB pastaruoju metu palūkanų normas didino tempu, kurį banko vadovė Christine Lagarde yra pavadinusi „sparčiausiu“, siekdamas sumažinti rekordinę infliaciją, kurią lėmė Rusijos karo Ukrainoje išaugintos maisto ir energijos kainos.

Anglijos bankas ketvirtadienį paskelbė didžiausią palūkanų normų padidinimą nuo 1995 metų bei prognozę, kad šiais metais infliacija šalyje pasieks 13 procentų, ekonomikai panirus į vienerių metų trukmės nuosmukį. Analitikų plačiai prognozuotas palūkanų normos padidinimas puse procentinio punkto iki 1,75 proc. yra šeštasis padidinimas iš eilės nuo gruodžio mėnesio, kuomet skolinimosi sąnaudos buvo rekordiškai žemos ir siekė tik kiek daugiau virš nulio.

Europos Centriniam Bankui (ECB) numačius padidinti bazines palūkanų normas, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog tai trumpuoju laikotarpiu gali šiek tiek apsunkinti besiskolinančių galimybes, tačiau finansų sistemai didelių sunkumų sukelti neturėtų. „Finansavimosi sąnaudos didėtų gyventojams bei įmonėms, kurių paskolų įmokos priklauso nuo ECB palūkanų normų, o taip pat ir įmonėms bei Vyriausybei, kurie leidžia obligacijas.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Rusija prisitaiko prie itin griežtų Vakarų sankcijų, kurios buvo įvestos dėl pradėtos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje. Rusijos rublis, kuris pirmosiomis karo dienomis nuvertėjo iki rekordinių žemumų, galiausiai praėjusią savaitę atšoko ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2020 m. pradžios.

Šiuo metu prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje auga sparčiausiai per daugelį metų. Tuo pačiu ir gyventojų ar verslo pinigai bene greičiausiai praranda savo vertę, nes už tą pačią eurų sumą vis mažiau ko galima nusipirkti.  Vienas iš būdų infliacijai suvaldyti – palūkanų normos didinimas. Tačiau Europos Centrinis Bankas (ECB), kitaip nei kai kurių kitų šalių centriniai bankai, šios priemonės nesiima.

Finansų rinkoje vyksta esminiai pokyčiai ir tai rodo, kad pigių pinigų laikotarpis baigiasi. Permainos laukia ne tik JAV, bet ir euro zonoje. JAV palūkanų pokyčius prognozuojantis įrankis, kuris paremtas realiais ateities sandoriais (CME FedWatch Tool), rodo, kad yra 73,1 proc. tikimybė, kad jau kovo 16 dieną vyksiančiame JAV centrinio banko susirinkime palūkanos bus pakeltos 0,25 proc. punkto, o likusi tikimybės dalis rodo 0,5 proc. didinimą. Šių metų pabaigoje tikimasi iki 1,5 proc.

Retas gali sau leisti nusipirkti brangesnį daiktą ar nuosavą būstą be paskolos. Jų palūkanų dydis lemia, kiek papildomai turėsime sumokėti grąžinę pasiskolintą sumą. Nors šiuo metu Lietuvoje siūlomos bene mažiausios palūkanos per pastaruosius metus, jos gerokai didesnės nei vidutinės visoje Euro zonoje. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, rugpjūtį vartojimo paskolų vidutinė metinių palūkanų norma sudarė 7,78 proc.

  Jungtinių Valstijų federalinio rezervo sistema (FRS) liepos mėnesio posėdyje pirmą kartą per dešimtmetį sumažino bazinę palūkanų normą, siekdama apsaugoti ekonomiką nuo įvairių grėsmių, įskaitant neapibrėžtumą, kurį skatina prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prekybos karai, nuolat mažą infliaciją ir prastėjančias pasaulio ekonomikos augimo perspektyvas.

Komerciniai bankai į galimą Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą didinti palūkanų normas sureaguotų per 3-6 mėnesius, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, jau ir dabar Lietuvoje bankai pradeda žvelgti į augsiančių palūkanų galimybę. „Aš manau, kad rinkos pradės įsiskaičiuoti ir anksčiau tą palūkanų didinimą. Kalbant apie Lietuvą, aš manau, kad procesas jau po truputį yra prasidėjęs. Palūkanų pokyčiai jau yra“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo V. Vasiliauskas.

Lėtas ekonomikos augimas ne tik paveikia verslininkų lūkesčius, bet ir gyventojų: lėčiau auga atlyginimai, iškyla šešėlinės ekonomikos grėsmių. Europos centrinis bankas (ECB) bandė išjudinti ekonomiką skatindami vartojimą – nustatė rekordiškai žemas palūkanų normas. Tačiau šiai strategijai nepasiteisinus, žvilgsniai krypsta į pačių šalių valdžias. ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad bazinių palūkanų norma išlieka žemumose – 0 proc.

„Danske Bank“ pateikia praėjusios savaitės bei ateinančių įvykių pasaulio finansų rinkų apžvalgą.  Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai  Svarbiausias šią savaitę JAV pasirodysiantis rodiklis yra preliminarus balandžio mėnesio pramonės Markit PMI indeksas. Kitas pramonės sektoriaus būklę atspindintis rodiklis – ISM – kovo mėnesį parodė itin gerą rezultatą, kurį labiausiai nulėmė silpnesnis doleris ir stabilizacijos ženklai Kinijos ekonomikoje.

Praėjusią savaitę rinkų dalyviams staigmenų pažėrė Europos centrinis bankas (ECB), o šią laukiame žinių iš JAV Federalinės rezervų sistemos (FED). Tai reiškia, kad tiek rinkų, tiek ekonomikų augimą ir toliau skatina centriniai bankai.

Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.

Panašu, kad žemiausios infliacijos laikai JAV jau praeityje. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad liepos mėnesį infliacija sieks 0,2 procento. Didina kėlimo galimybę Tokia infliacija reikštų, kad metinis kainų augimas sieks 1,9 proc. Jei infliacijos duomenys demonstruos teigiamas tendencijas, išaugs tikimybė, kad JAV FED bazinę palūkanų normą didins jau rugsėjį. Tokia tikimybė, šiuo metu, anot daugumos analitikų, siekia apie 50 procentų.

Irma Janauskaitė, Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Finansų rinkų atstovų teigimu, turintieji būsto paskolas dar gali būti ramūs, nes bazinės palūkanų normos, nuo kurių ir priklauso mėnesinės įmokos bankui dydis, apie porą metų išliks žemos. Prognozuojama, kad dabartinės vos 0,5 proc. bazinės palūkanos eurais 2015 m. pabaigoje dar nebus perkopusios 1 proc. Tačiau kada jos vėl pasieks prieškrizinį lygį, spėjama skirtingai.

Australijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą tuo bandydamas paskatinti ir pagreitinti ekonomikos augimą, rašo bbc.co.uk. Australijos rezervų bankas (RBA) sumažino bazinę palūkanų normą nuo 2,75 proc. iki 2,5 proc. Praėjusią savaitę Vyriausybė sumažino augimo prognozes ir perspėjo, kad nedarbo lygis šalyje gali pakilti. Pastebima, kad bazinė palūkanų norma sumažinta likus mėnesiui iki rinkimų šalyje.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad euro zonos padėtis per praėjusius metus žymiai pagerėjo, rašoma „The New York Times“. „Jau matomi pirmieji atsigavimo ženklai, stebimas investuotojų pasitikėjimo didėjimas, o palūkanų normos pagaliau prisitaiko prie ekonomikos“, - sakė M. Draghi po pranešimo, kad toliau paliekama rekordiškai maža 0,5 proc. bazinė palūkanų norma.

Nuo šiol skandalo krečiamą „Libor“ tarpbankinę palūkanų normą kontroliuos Niujorko biržos savininkė, rašo BBC. „NYSE Euronext“ laimėjo konkursą dėl „Libor“ palūkanų normos nustatymo. Finansų pasaulyje „Libor“ palūkanų norma lemia trilijoninės vertės sandorius. „Libor“ palūkanų norma atspindi tarpbankinio skolinimosi kainą. Nuo šio rodiklio dydžio priklauso įvairaus spektro sandoriai: nuo paskolų būstui iki išvestinių finansinių instrumentų.

 Europos centrinis bankas (ECB) nutarė palikti galioti rekordiškai žemą bazinę palūkanų normą, praneša BBC. Praėjusį mėnesį ECB sumažino bazinę palūkanų normą 0,25 baziniais punktais iki 0,5 proc. Ši korekcija įvyko po 10 mėnesių pertraukos. Nors euro zonoje tęsiasi recesija, tačiau ECB kol kas nutarė susilaikyti nuo tolimesnio palūkanų normos mažinimo. Pirmą šių metų ketvirtį euro zonos BVP susitraukė 0,2 proc. Euro zonos ūkis mažėja šeštą ketvirtį iš eilės.

Sunku tikėti tuo, kad Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį nesumažins bazinės palūkanų normos. Nuo paskutiniojo ECB valdybos narių susitikimo balandžio pradžioje euro zonos nedarbo lygis kilo, o infliacija sumažėjo daugiausiai per trejus metus – 1,2 procento. Tai yra aiškiai žemiau nei ECB užsibrėžtas 2 proc. tikslas, rašoma „The Financial Times“. Visgi ECB neturi iliuzijų, kad palūkanų normos sumažinimas paskatins gerus pokyčius.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį paliko galioti rekordiškai žemą 0,75 proc. bazinę palūkanų normą, praneša „Reuters“. Infliacija euro zonoje spalį sulėtėjo iki 2,5 proc. ir dabar šiek tiek viršija ECB nurodytą orientyrą, nesiekiantį 2 proc. Europos centrinis bankas nekeičia bazinės palūkanų normos jau ketvirtą mėnesį iš eilės. Netrukus vyksiančioje spaudos konferencijoje ECB vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) pakomentuos valdančiosios tarybos sprendimą.

Rugsėjo pirmą savaitę Kinijos vyriausybė paskelbė apie naujus būsimus šalies infrastruktūros projektus. Kinija žada aktyviai šalyje vystyti metro sistemą, nutiesiant daugiau kaip 2000 km metro linijų, investuoti į aplinką, susijusią su metro sistemos vystymu.

Mokėjimas tiksliai planuoti asmeninius finansus yra vienas svarbiausių gebėjimų, užtikrinančių patogų ir ramų gyvenimą. Deja, įgimto talento ir finansinių žinių ne visada pakanka. Svarbu nuolat skaityti žiniasklaidą ir sekti finansinius pokyčius pasaulyje. Į klausimus, kokie ekonominiai rodikliai bei finansiniai pasikeitimai ir kokią įtaką daro paskolos įmokoms ir palūkanoms, atsako Vaiva Šleinotaitė, „Danske“ banko Vilniaus Saltoniškių klientų aptarnavimo skyriaus vadovė.

Europos Sąjungos šalių lyderiai susitarė dėl galimybės priimti 120 mlrd. eurų vertės priemonių paketą, kuris būtinas euro zonos šalių ekonomikos augimui stimuliuoti ir naujoms darbo vietoms kurti, praneša BBC. Tačiau Italija ir Ispanija reikalauja, kad joms būtų sumažintos paskolų palūkanų normos. Prancūzijos prezidentas François Hollande'as, kalbėdamas viršūnių susitikime, pabrėžė, kad sprendimas dėl Europos ekonomikai teiktinos pagalbos priemonių paketo turi būti priimtas nedelsiant.

Šiuo metu įvairūs makroekonominiai rodikliai euro zonos ekonomikos situaciją apibūdina skirtingai, tačiau nė vienas iš jų nėra toks blogas, kad Europos centrinis bankas (ECB) ryžtųsi mažinti bazinę palūkanų normą. Po ketvirtadienį įvykusio susirinkimo ECB nusprendė likti stebėtojo pozicijoje ir įvertinti ilgalaikio refinansavimo priemonių poveikį (LTRO). „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad ECB bazinės palūkanų normos nekeis iki 2014 m. vidurio.

Europos regiono nedarbas  pasiekė 15 metų rekordą taip dar labiau pagilindamas ekonomikos nuosmukį, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“. Kovą 17-os šalių, priklausančių euro zonai, nedarbo rodiklis išaugo iki 10,9 proc., rodo „Eurostat“ duomenys. Tai aukščiausias nedarbo lygis nuo 1997 metų. Remiantis atskirų euro zonos šalių statistika, gamybos sektorius susitraukė labiau nei prognozuota, o Vokietijoje, kuri laikoma didžiausia regiono ekonomika,  nedarbo lygis netikėtai pakilo.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi teigia, kad bankas mato „nedrąsius stabilizacijos ženklus“ rūpesčių slegiamoje euro zonos ekonomikoje, praneša AP. Tokią nuomonę M. Draghi išsakė po to, kai bankas paliko galioti 1,0 proc. bazinę palūkanų normą. Anksčiau bankas du mėnesius iš eilės palūkanų normą mažino. Taip jis elgėsi norėdamas sustiprinti euro zonos ekonomiką, kuri, anot daugelio ekonomistų, grimzta atgal į recesiją.

BBC apklaustų ekonomistų nuomone, recesija į Europą sugrįš kitais metais. Penktadalis apklaustųjų mano, kad euro zona, kokia ji yra dabar - turinti 17 narių, nebeegzistuos, tuo tarpu dauguma mano, kad galimybė, jog euro zona subyrės, sudaro 30-40 proc. Atlikta apklausa parodė, kad, daugumos ekonomistų nuomone, Didžiosios Britanijos palūkanų norma išliks ties 0,5 proc. riba visus ateinančius metus.

Vengrijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą nuo 6,5 iki 7 proc. Bankas palūkanų normą didina jau antrą mėnesį iš eilės, skelbia BBC. Toks sprendimas sulaukė vyriausybės kritikos, jos manymu, tai stabdys ekonomikos augimą. Vengrija mėgina tartis su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Europos Sąjunga dėl paramos. Praėjusią savaitę neoficialios derybos nutrūko.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį sumažino bazinę palūkanų normą nuo 1,25 iki 1 proc., kaip ir prognozavo dauguma analitikų. Netrukus Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi pakomentuos valdančiosios tarybos sprendimą per spaudos konferenciją.

Europos centriniam bankui sumažinus bazinę palūkanų normą iki itin žemos, analitikai didelio poveikio nei Lietuvoje, nei euro zonoje nesitiki. Esą pigių paskolų era – jau praeityje, praneša LTV „Šiandien“. Mažėjančias palūkanų normas Lietuvos specialistai vadina trumpalaikiu džiaugsmu. Vienos mažiausių istorijoje bazinės palūkanos, prognozuojama, išsilaikys iki 2013 metų vidurio. Dabar jos yra 1,25 proc., gruodį, spėjama, jos gali būti dar sumažintos iki 1 proc.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą nuo 1,50 iki 1,25 proc., informuoja BBC. Kadangi mažos bazinės palūkanos skatina skolinimąsi, tokiu būdui tikimasi  paskatinti ekonomikos atsigavimą. Dauguma analitikų prognozavo, kad galiojanti 1,50 proc. bazinė palūkanų norma nebus keičiama. Papildyta 17.15 val.

Didėja spaudimas Europos centriniam bankui (ECB) mažinti palūkanų normas, nes atsiranda vis daugiau ženklų, liudijančių, kad euro zoną gali ištikti recesija, informuoja „Associated Press“. Ekonomistai mano, kad sparčiai blogėjant ekonomikos perspektyvai ECB palūkanų normas gali sumažinti jau lapkritį. ECB šiemet jau du kartus padidino bazinę palūkanų normą iki 1,5 proc.

Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį paliko galioti 1,5 proc. bazinę palūkanų normą, informuoja BBC. Palūkanų norma nebuvo pakeista antrą mėnesį iš eilės. Liepą bankas padidino bazinę palūkanų normą nuo 1,25 proc. iki 1,5 proc., nes taip stengėsi pažaboti augančią infliaciją. ECB taip pat sumažino šių metų euro zonos ekonomikos augimo prognozę nuo 1,7 proc. iki 1,6 proc., o kitų metų - nuo 1,9 proc. iki 1,3 proc.

Vienos stambiausių reitingų agentūrų „Standard & Poor's“ pirmą kartą sumažintas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) aukščiausias skolinimosi reitingas turės ne tik realios ekonominės, bet ir tam tikros psichologinės ir simbolinės prasmės, kadangi tai yra precedento neturintis atvejis, Lietuvos radijui sakė SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda, komentuodamas agentūros sumažintą ilgalaikį JAV reitingą suteikiant šaliai neigiamą perspektyvą dėl biudžeto deficito problemų.