Europos dienos išvakarėse, praėjus dviem mėnesiams nuo pandemijos Europoje pradžios, Europos Komisija paskelbė, kad valstybes nares pasieks pirmoji jos suorganizuota 1,5 mln. medicininių kaukių siunta.
Eurokritikai beda pirštu į faktą, kad „europinės kaukės“ šalis nares pasiekia ne tada, kai jų desperatiškai trūko, ir net Europos Sąjungos narės buvo pradėjusios atiminėti apsaugos priemones viena iš kitos. Tai parodė, kad europinė vienybė ir efektyvus problemų sprendimas yra mitas.
„Faktas, kad Europos Sąjungos pastangos kaip nors prisidėti Europos mastu sprendžiant tas problemas buvo labai neefektyvios ir nesklandžios, nesėkmingos“, – sako politologas Vytautas Sinica.
Tačiau Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas sako, kad tai ne pavėluota parama, o pasiruošimas kitoms pandemijos bangoms.
„Tie mano paminėti trys milijardai eurų yra didžiąja dalimi skirti būtent tam rezervui kurti ir tai yra tas rezervas strateginių priemonių, kurios padės mums ateityje, jeigu bus antra ar kitos bangos šios pandemijos“, – pasakoja EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Visgi pripažįstama, kad pirminė Europos Sąjungos reakcija į pandemiją buvo per lėta. Tam pritarė net pati Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri dar krizės pradžioje atsiprašė pagalbos prašiusios Italijos už lėtą reakciją. Pasak politologo Lino Kojalos, tai lėmė dvi priežastys.
„Pirmoji priežastis, kad Europos Sąjunga kaip tokia neturi daug instrumentų prisidėti prie tokių krizių sprendimo ir labai daug sprendimų būtent priklausė nuo nacionalinių valstybių, todėl jos tą darė lokaliu lygmeniu, nesiekdamos atrasti bendradarbiavimo nišų, bent jau pandemijos pradžioje. Ir kitas aspektas, na, pati pandemija yra tokia, kuri vertė valstybes koncentruotis į savo reikalus iš esmės ir pamiršti regioninį ar juo labiau europinį kontekstą“, – teigia politologas Linas Kojala.
„Tas jos nesugebėjimas nieko pasiūlyti ir pradžioje netgi gal simboliškai, ypač italų atžvilgiu, labai nekolegiškas ir nesolidarus veikimas padarė didžiulę žalą pačios Europos Sąjungos įvaizdžiui“, – kalbėjo V. Sinica.
Anot politologų, koronaviruso pandemijos krizė parodė vieną svarbią bendrijos silpnybę – Europos Sąjunga neturi greitų krizių valdymo mechanizmų. O jiems neveikiant, valstybės imasi nuo jos nusisukti.
„Tai yra naudos Sąjunga. Žmonės, jeigu myli Europos Sąjungą, tai dėl to, kad ji yra naudinga ir žiūri kaip į naudingą, efektyvų mechanizmą. Kai ji nenaudinga, žmonės nuo jos nusisuka“, – sako V. Sinica.
Nors ir pavėluotai, bet reikšmingi sprendimai buvo priimti. Europos Komisija skyrė tris milijardus eurų pagalbos sveikatos sektoriui. Taip pat Europos Komisijos pirmininkės iniciatyva suburtas 7,5 milijardo eurų globalus atsakas vakcinai nuo koronaviruso sukurti. O štai ekonomikai gaivinti bendra nacionalinių valstybių ir bendrijos finansinė galia jau pasiekė 3,4 trilijono eurų.
„Tai yra didžiausias pagalbos paketas pasaulio istorijoje. Ir šiuo metu yra kartu ruošiamas ateities Europos Sąjungos biudžetas ir atsigavimo strategija, kuri greičiausiu laiku bus pateikta“, – pasakoja A. Pranckevičius.
Tačiau pasak Vytauto Sinicos, kalbos apie surinktus pinigus dar neparodo tikrosios Europos Sąjungos paramos.
„Kol kas tai čia yra tik kalbos. Bet kuriuo atveju, jeigu ta ekonominė pagalba bus ir ji bus sėkminga ir efektyvi, tai ji bus tik kažkas, kas kiek paglaistys tas klaidas, kurios jau yra padarytos“, – teigia V. Sinica.
Euroskeptikai teigia, kad po pandemijos Europos Sąjunga gali sugriūti. Tačiau politologas Linas Kojala ramina – Bendriją krizės talžo jau tikrai ne pirmą kartą. Vien per pastarąjį dešimtmetį koronaviruso pandemija yra ketvirta didžiulio masto krizė, o jos, rodos, virto natūralia Europos Sąjungos būsena.
„Europos Sąjunga visada balansuoja ant sugriuvimo ribos. Tai yra unikalus projektas kaip toks – 27 valstybės nusprendė vienytis ir ieškoti bendradarbiavimo mechanizmų. Susitarti nėra lengva – mes tą matome ir krizių ir ne krizių metu“, – kalbėjo L. Kojala.
Pasak Lino Kojalos, iš krizės Europos Sąjunga galės išlipti stipresnė tik tuo atveju, jei valstybės narės gebės kalbėtis tarpusavyje ir pasimokys iš savo klaidų. O Vytautas Sinica įsitikinęs – kol kas per Covid-19 pandemiją Europos Sąjunga tik nukentėjo ir nieko nelaimėjo.
