valstybės

Didžiojo septyneto (G-7) partnerės ketvirtadienį susitiko Vokietijoje tikėdamosi surasti sprendimą Kyjivo biudžeto bėdoms, Rusijos invazijai Ukrainoje toliau trikdant pasaulio ekonomiką. „Gan optimistiškai vertinu galimybes mums per šį G-7 susitikimą surinkti finansavimą, sudarantį sąlygas Ukrainai gintis ateinančiais mėnesiais“, – prasidedant Kėnigsvinteryje netoli Bonos surengtam susitikimui sakė vokiečių finansų ministras Christianas Lindneris.

Nemalonu, kad Europoje yra valstybių, pasiduodančių Rusijos energetinei įtakai ir siekiančių toliau tęsti verslo santykius su įmonėmis, tapusiomis autoritarinės valdžios įrankiu, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. „Nemalonu tai sakyti, bet yra dalis valstybių, daugiausiai – politikų, kurie laikosi principo „verslas kaip įprasta“, ir kad reikia prie jo grįžti, kad verslo reikalai su Rusija yra labai svarbūs“, – interviu LRT ketvirtadienį sakė A. Duda.

Europos Komisija, rengianti šeštąjį sankcijų Rusijos paketą, siūlys Europos Sąjungos valstybėms narėms palaipsniui atsisakyti rusiškos naftos, sekmadienį pranešė šaltiniai. Naująjį sankcijų paketą 27 ES narėms EK planuoja pristatyti ateinantį trečiadienį, sakė diplomatai. Keletas jų teigė, kad embargas rusiškai naftai tapo įmanomas po to, kai Vokietija, kuri priešinosi šiai priemonei, laikydama ją pernelyg trikdančia ir galinčia pakenkti jos ekonomikai, ryžosi politiniam sprendimui.

Tvyrant įtampai dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vasario 24-25 dienomis lankysis šioje šalyje. Jis trečiadienį kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių kolegas, kviesdamas juos organizuoti aukšto lygio vizitų seriją. „Ukraina yra baudžiama, nes pasuko europietišku keliu.

Dėl Rusijos keliamų įtampų regione bei Lietuvos saugumo stiprinimo prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybą. Apie tai interviu LRT ketvirtadienį informavo jo patarėjas nacionaliniam saugumui Darius Kuliešius. „Šalies prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybą.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ieško būdų, kaip grąžinti  „Belaruskalij“ sumokėtą avansą už kalio trąšų vežimą kitų metų sausį ir vasarį.  „Mūsų tikslas – grąžinti pinigus už sausį ir vasarį, ieškosime būdų ir dar kartą bandysime juos grąžinti“, – BNS penktadienį sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Europos Sąjunga antradienį sakė spaudžianti 13 valstybių, kad jos nebeleistų savo piliečiams vykti į Baltarusiją, iš kur migrantai mėgina nelegaliai patekti į bloką. Šis spaudimas yra dalis Briuselio reakcijos į tai, ką jis vadina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režisuojama kampanija blokui destabilizuoti, skatinant migrantus vykti prie ES – ypač Lenkijos ir Lietuvos – sienų ir taip keršijant už sankcijas Minsko režimui.

Pastarieji įvykiai Lenkijoje, Austrijoje ir Čekijoje iliustruoja nepriklausomų prokurorų ir teisėjų svarbą. Jei kas nors Europoje suabejojo, kodėl įstatymo viršenybė yra svarbi, nerami kontinento politika pastarosiomis dienomis pateikia daugybę pavyzdžių, rašo politico.eu. Aiški, vykdoma teisinė tvarka yra gyvybiškai svarbi, kad vyriausybės ir galingi privatūs interesai atsiskaitytų ir piliečiams būtų užtikrinta, kad teisė bus taikoma vienodai – tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu.

Nuo pirmadienio, spalio 4 d., iš žalios į raudoną zoną perkeliama kaimyninė Lenkija. Epidemiologinė padėtis pablogėjo ir Liuksemburge – iš geltonos zonos Liuksemburgas patenka į raudoną zoną. Lichtenšteinas perkeltas iš raudonos zonos į geltonąją. Taip pat Malta nuo ateinančios savaitės bus priskiriama nebe geltonai, o žaliai zonai.  Šią savaitę izoliacijos ir testavimosi dėl COVID-19 ligos reikalavimai nepasikeitė.

Kai reikėjo bendradarbiauti, turtingi regionai rūpinosi savimi. Neturtingos šalys atkreipė į tai dėmesį. Pamoka, kurią išmoko neturtingos šalys koronaviruso pandemijos metu – jos negali būti priklausomos nuo kitų pagalbos, rašo politico.eu. Skirtingai nuo ligų, tokių kaip ankilozė ar maliarija, kurios dažniausiai vargina neturtinguosius ir todėl su jomis neskubama susidoroti, koronavirusas iš karto tapo pirmojo pasaulio problema.

Vakarų valstybių parlamentų atstovai reiškia palaikymą Lietuvai diplomatinėje kovoje su Kinija ir kviečia Vilnių išlaikyti „dabartinę poziciją agresyvaus Kinijos elgesio atžvilgiu“. Penktadienį išplatintame pranešime, kurį pasirašė keliolikos valstybių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai, tarp jų – Jungtinių Valstijų, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Europos Parlamento, smerkiamas Kinijos „politinis, diplomatinis ir ekonominis spaudimas Lietuvos Respublikai“. „Kišim...

Šį savaitgalį ne tik Lietuvoje demonstraciją surengė vadinamieji „antivakseriai“. Kur kas didesni vakcinų ir karantino priešininkų protestai praūžė ir Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje ir kitose šalyse. Paryžiuje beveik 20 tūkst. žmonių eisena virto riaušėmis su policija. Riaušininkai policijos pareigūnus puola Paryžiaus centre. Ir netrukus sulaukia atsako – dujų ir smūgių lazdomis.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir Europos Parlamentas penktadienį susitarė dėl svarbios žemės ūkio subsidijų reformos, sukeldami nevyriausybinių organizacijų (NVO) nerimą, pareiškusių, jog reforma nėra pakankamai „žalia“. „Šiandienos susitarimu pradėsime faktinį perėjimą prie ekologiškesnės ir teisingesnės bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP)“, – tviteryje paskelbė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

Nuo pirmadienio, gegužės 17 d., keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Prancūzijos, Turkijos, Andoros, Puerto Riko ir Mongolijos bus taikomi įprasti izoliacijos reikalavimai. Tai reiškia, kad 5 paminėtos valstybės išbraukiamos iš sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės sąrašo. Šalių, iš kurių atvykus galioja sustiprintos užkrečiamųjų ligų kontrolės priemonės, sumažėjo iki 13-os. Izoliacijos tvarkos pakeitimų nėra numatyta, tai reiškia, kad lieka galioti tos pačios taisyklės.

Nuo pirmadienio, gegužės 10 d., griežtesnės izoliacijos sąlygos bus taikomos keliautojams, atvykstantiems į Lietuvą iš Kosta Rikos, Maldyvų ir Mongolijos, o įprasti izoliacijos reikalavimai galios atvykstantiems iš Serbijos ir Bermudos. Izoliacijos tvarkos pakeitimų nėra numatyta, tai reiškia, kad lieka galioti tos pačios taisyklės. Išsamiau apie jas skaitykite žemiau pateiktoje lentelėje.

Lietuva, kaip ir visos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, ruošiasi pokyčiams, susijusiems su importo PVM mokestinėmis naujovėmis. Nuo šių metų liepos 1 dienos visos įsigyjamos ir siuntose iš trečiųjų šalių atsisiunčiamos prekės nuo 0,01 euro vertės bus apmokestintos importo PVM, o siuntų vežėjai arba gavėjai privalės deklaruoti šias siuntas pateikdami elektronines muitinės deklaracijas.

Pastaruoju metu visuomenėje kyla daug diskusijų apie skiepus, todėl dėl informacijos gausos internete ir spaudoje dažnai atsiranda daug klausimų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) specialistai primena, kad norint apsaugoti save, savo šeimą ir visą visuomenę nuo pavojingų užkrečiamųjų ligų, būtina laikytis sudarytų skiepijimo schemų ir skiepytis pagal jas.

Griežtinamos koronaviruso (COVID-19) plitimo valdymo priemonės keliautojams, atvykstantiems ir grįžtantiems į Lietuvą – į paveiktų šalių sąrašą įtrauktos visos pasaulio valstybės. Naujieji izoliacijos ir testų atlikimo reikalavimai įsigalios pirmadienį, vasario 8-ąją. Iš bet kurios valstybės atvykusiems asmenims bus privaloma turėti tyrimo rezultatą, atliktą 48 val. iki atvykimo, arba atlikti tyrimą atvykus į Lietuvą.

Nuo pirmadienio į Lietuvą atvykus praktiškai iš visų užsienio valstybių privalu turėti neigiamą COVID-19 testą ir izoliuotis.  Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) žemėlapį, to nereikės tik atvykusiesiems iš Graikijos, Suomijos ir dalies Norvegijos. Jeigu asmuo atkeliaus iš Oslo, Vikeno ar Rugalando testas ir izoliacija  – privalomi. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) penktadienį smarkiai papildė koronaviruso paveiktų šalių sąrašą.

Vakcina nuo koronaviruso šeštadienį pasIekė ne tik Lietuvą, bet ir kitas Europos Sąjungos šalis. Vienos valstybės skiepyti savo gyventojus pradėjo nedelsiant, kitos tą planuoja pradėti daryti tik kitą savaitę. O kol vakcina keliauja per Europą, vis daugiau šalių praneša apie Didžiojoje Britanijoje užfiksuotos naujos atmainos koronaviruso plitimą. Su policijos palyda pirmosios 9 750 „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos dozės čia atkeliauja į sostinėje Romoje esančią ligoninę.

Jungtinėje Karalystėje nustačius naują koronaviruso (COVID-19) mutaciją, dėl kurios, manoma, virusas greičiau plinta, daugelis šalių priima papildomus ribojimus. Sekmadienį šalies Vyriausybė uždraudė visus keleivinius skrydžius iš Jungtinės Karalystės, o paveiktų šalių ir regionų sąrašą papildė Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.

Nuo pirmadienio, lapkričio 9 d. įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų šalių sąrašas. Pažymėtina, kad Lietuvai patekus į raudonąją zoną, nuo šiol paveiktomis šalimis laikomos tik pilkojoje zonose atsidūrusios šalys: dalis Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, t. y. Šiaurės Airija, taip pat Lichtenšteinas, Slovakija ir Šveicarija. Atvykus iš šių paveiktų šalių būtina izoliacija arba tyrimas.

Nuotoliniame Europos Vadovų Tarybos posėdyje Europos Sąjungos lyderiai aptarė atsaką į antrąją koronaviruso pandemijos bangą bei įvertino iki šiol priimtų sprendimų veiksmingumą, siekiant išsaugoti laisvą asmenų, prekių ir paslaugų judėjimą bei gyventojų saugumą, rašoma ketvirtadienį išplatintame Prezidentūros pranešime. Europos lyderiai tarėsi, kaip sustiprinti kontaktų atsekamumą, sukurti efektyvias testavimo, greitai atsakymą rodančių antigenų testų pripažinimo ir vakcinavimo strategijas.

Nuo pirmadienio reikės izoliuotis atvykus iš Italijos, Bulgarijos, Lichtenšteino – šios šalys papildė koronaviruso paveiktų šalių sąrašą. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), per paskutines 14 dienų sergamumo koronavirusu rodiklis šiose šalyse yra daugiau nei 10 proc. didesnis negu Lietuvos. Lietuvos sergamumo rodiklis, penktadienio duomenimis, per paskutines 14 dienų siekia 70,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Ministerija atkreipia dėmesį šalies gyventojų, planuojančių vykti į Italiją, Bulgariją ir Lichtenšteiną. Penktadienį, spalio 16 d., šios šalys papildė koronaviruso (COVID-19) infekcijos paveiktų šalių sąrašą, nes jose per paskutines 14 dienų sergamumo koronavirusu rodiklis yra daugiau nei 10 proc. didesnis negu Lietuvos. Tad iš šių šalių atvykusiems ar per jas keliavusiems žmonėms nuo pirmadienio bus privaloma 14 dienų izoliacija. Trečiosioms šalims taikomi papildomi kriterijai.

Pakeitus skaičiavimo metodiką, nuo pirmadienio atšaukiama privaloma izoliacija atvykus iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir Bulgarijos, taip pat iš Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino, Serbijos bei Kanados. Kaip ir anksčiau, izoliacijos nereikės atvykstant iš Suomijos, Kipro, Estijos ir Latvijos. Iš viso į Lietuvą nuo pirmadienio be izoliacijos bus galima atvykti iš aštuonių Europos Sąjungos šalių, jose sergamumo koronavirusu rodiklis per pastarąsias 14 dienų neviršijo 25 atvejų 100 tūkst.

Nuo pirmadienio, izoliuotis nebereikės atvykus iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Bulgarijos, Norvegijos, Islandijos, Serbijos ir Lichtenšteino. Tai tapo įmanoma, padidinus sergamumo COVID-19 liga rodiklio slenkstį, pagal kurį sudaromas šalių, laikomų paveiktomis, sąrašas. Atvykusiems iš Latvijos ir Estijos izoliacija taip pat nebus privaloma.

Europos Komisija (EK) siūlo visose valstybėse narėse taikyti vienodus keliavimo rodiklius ir netaikyti saviizoliacijos asmenims, jei jie atvyko iš vietovių, kuriose koronaviruso sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų buvo iki 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų. EK pateiktose rekomendacijose taip pat sakoma, kad valstybės narės galėtų nuspręsti, jog reikėtų atlikti koronaviruso testą jei atvykstama iš vietovių, kuriose rodiklis siekia  25-50 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Pirmadienį, rugpjūčio 17 d., atnaujintas labiausiai koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) paveiktų šalių sąrašas, kuris įsigalioja nuo rugpjūčio 18 dienos. Paveiktomis teritorijomis laikomos šalys, kuriose sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų viršija 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Dėl pablogėjusios epidemiologinės situacijos į paveiktų valstybių sąrašą įtrauktos Danija, Airija, Graikija, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Nepalas.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius šeštadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje vėl pasidalijo savo įžvalgomis apie koronavirusą ir pasaulį kaustančią pandemiją. Šį kartą jis kreipėsi į keliaujančius žmones, argumentuodamas, kad Europos valstybės būtent šeštadienį pasiekė sergamumo rodiklių aukštumas. „Keliaujantiems. Lenkija ir Nyderlandai šiandien pasiekė naują Covid-19 sergamumo rodiklį: 16,5 atvejo 100 000 gyventojų per paskutines 14 parų.

Atnaujintas sąrašas valstybių, iš kurių grįžus būtina 14 dienų izoliacija. Penktadienį atnaujintas labiausiai koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos) paveiktų šalių sąrašas, kuris įsigalioja pirmadienį, rugpjūčio 3 dieną. Paveiktomis teritorijomis laikomos šalys, kuriose sergamumo rodiklis per paskutines 14 dienų viršija 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Policija per reidus prieš suklastotus maisto produktus ir gėrimus dešimtyse valstybių konfiskavo 17 tūkst. padirbtų testų rinkinių koronaviruso infekcijai COVID-19 nustatyti, trečiadienį pranešė Interpolas.    Pareigūnai 77 šalyse konfiskavo 34,5 mln. eurų vertės suklastotų ar kokybės reikalavimų neatitinkančių produktų ir sulaikė 407 asmenis. Operacija vyko nuo 2019 metų gruodžio iki šių metų birželio.

Gana papildė sąrašą šalių, iš kurių grįžus bus privaloma 14 dienų izoliacija. Praėjusią savaitę į sąrašą taip pat buvo įtrauktos Rumunija, Bulgarija, Mergelių salos, Seišeliai, Džibutis, San Marinas ir Svazilandas. Sąrašas taikomas grįžtantiems mūsų šalies gyventojams ir tiems užsieniečiams, kurie turi leidimą atvykti į Lietuvą. Visų COVID-19 paveiktų šalių sąrašą rasite ČIA. Sąrašas įsigalioja nuo liepos 13 dienos.

Nuo pirmadienio koronaviruso paveiktomis bus laikomos 58 šalys, tarp jų – Baltarusija, Rusija, Ukraina, Švedija ir Jungtinės Valstijos, skelbiama penktadienį sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasirašytame įsakyme. Atvykstantiesiems iš jame nurodytų valstybių bus privaloma izoliacija, jis taikomas į Lietuvą grįžtantiems mūsų šalies gyventojams ir tiems užsieniečiams, kurie turi leidimą atvykti į Lietuvą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino sąrašą valstybių, iš kurių nuo liepos 6 dienos užsieniečiai į Lietuvą galės atvykti be jokių apribojimų. Pablogėjus epidemiologinei situacijai Liuksemburge, šios šalies piliečiai ir teisėtai joje gyvenantys asmenys vėl nebus įleidžiami į Lietuvą. Kiek suprastėjo ir padėtis Čekijoje, tačiau iš jos atvykti vis dar leidžiama, tik rekomenduojama izoliuotis.

Birželio 15-21 dienomis dėl didelio sergamumo koronaviruso infekcija (COVID-19 liga) vis dar draudžiama atvykti Švedijos, Portugalijos ir Jungtinės Karalystės gyventojams. Iš Belgijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija. Lietuvos piliečiai į šalį gali sugrįžti iš visų šalių, tačiau atvykusiems iš aukščiau paminėtų valstybių privaloma 14 dienų izoliacija.

Vyriausybė trečiadienį pasitarime leido atnaujinti reguliariuosius skrydžius į ir iš dar šešių šalių: Kipro, Graikijos, Kroatijos, Italijos, Ispanijos ir Airijos.  Užsienio reikalų ministerija (URM) nurodo, kad į ją kreipėsi oro linijos „Wizz Air“, „Ryanair“ ir „AirBaltic“, informuodamos, kad pageidauja įvairiu dažnumu atnaujinti iki karantino įvedimo vykdytus reguliariuosius skrydžius į ir iš Lietuvos.

Paskelbtas birželio 8-14 d. galiosiantis sąrašas valstybių, iš kurių atvykti leidžiama, ir iš kurių  atvykusieji privalo izoliuotis. Taip pat nustatyta, kad, atsižvelgiant į didelį sergamumą, į Lietuvą nebus galima atvykti užsieniečiams iš Švedijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bei Portugalijos. Iš Belgijos ir Airijos atvykusiems užsieniečiams bus privaloma 14 dienų izoliacija.

Europos valstybėms kovojant su koronavirusu atrodė, kad tokia svarbi ir daug gyvenimo sričių reguliavusi Europos Sąjunga nustojo egzistuoti – pirmąsias savaites jos institucijos nerodė jokių gyvybės ženklų ir tik praėjus pirmam šokui Briuselio biurokratija pradėjo lėtai suktis. Eurokritikai sako, kad ši krizė gali būti pabaigos pradžia, tuo metu eurooptimistai kartoja, kad Europos Sąjunga iš pandemijos gniaužtų išlips stipresnė nei anksčiau.

Juodkalnijoje antradienį užfiksavus pirmus du naujojo koronaviruso sukeltos COVID-19 atvejus, Europoje neliko šios likos nepaveiktų valstybių. Juodkalnijos premjeras Duško Markovičius antradienį vakare surengtoje spaudos konferencijoje pranešė, jog abu šalyje patvirtinti COVID-19 atvejai – įvežtiniai.

Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje 2019 m. įregistruoti 1225 gimimai (576 mergaitės ir 649 berniukai), iš jų 961 kūdikiai, gimę Lietuvoje bei 264 kūdikiai, gimę užsienio valstybėse, skelbia Šiaulių miesto savivaldybė. 2019 m. populiariausi mergaičių vardai – Emilija, Kamilė, Lėja, Luknė, Sofija, Ema, Amelija, Patricija.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–gegužės mėnesiais siekė 3,452 mlrd. eurų – 0,4 proc. (14,3 mln. eurų) mažiau nei nei planuota, bet 5,7 proc. (187,3 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Prognozuotos bendros minėtų biudžetų sausio – gegužės mėnesių pajamos – 3 466,7 mln. eurų, faktinės – 3 452,4 mln. eurų. Finansų ministerijos duomenimis, pajamų surinkimo į valstybės biudžetą planas įvykdytas 98,8 proc., gauta 2 684,2 mln. eurų. Tai yra 32,6 mln.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) penktadienį pritarė siūlymui, kad jau šiemet stojantiesiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas vietas, minimali balo kartelė siektų 3,6. Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas BNS teigė, kad anksčiau aukštesnę 4 balų kartelę siūliusiai ministerijai šis kompromisas priimtinas ir greičiausiai galutinis sprendimas bus patvirtintas jau netrukus.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo iš biudžeto skirti papildomai lėšų kompensacijoms, jeigu Seimas nepratęstų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui. Jeigu PVM lengvata nuo birželio bus panaikinta, o paramos gavėjų skaičius padidės iki 200 tūkst., savivaldybėms komitetas siūlo numatyti papildomai 14,3 mln. eurų. Komitetas penktadienį apsvarstė konservatorių Rimanto Jono Dagio ir Monikos Navickienės siūlymą kompensacijoms skirti specialią tikslinę dotaciją.

Maždaug trys dešimtys valstybės įmonių teikia įvairią paramą viešosioms įstaigoms, mokykloms, sporto klubams, keturių iš jų suteikta pagalba šiemet viršijo 100 tūkst. eurų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja tokią tvarką, teigdama, kad valstybės įmonių uždirbti pinigai turėtų keliauti į valstybės biudžetą.

Lietuva, Latvija ir Estija svarsto galimybę įsteigti bendrą trijų Baltijos šalių fondą, skirtą remti bendrą kino ir televizijos produkcijos gamybą. „Bendra kaimyninių šalių filmų gamyba yra plačiai paplitusi praktika, itin sėkmingai taikoma Skandinavijos ir Balkanų šalyse.

Šios originalios valstybių vėliavos, pagamintos iš įvairių maisto produktų, pristatytos per Tarptautinį maisto festivalį, kuris vyksta Sidnėjuje, Australijoje. Pirminė idėja buvo tokia, kad maisto produktai, iš kurių buvo gaminamos vėliavos, turėjo būti parinkti pagal konkrečios šalies tradicijas. Tačiau siekiant išpildyti tam tikrus dizaino sumanymus kūrėjai nukrypo nuo pirminės idėjos ir naudojo ne tik tuos maisto produktus, kurie reprezentuoja jų šalį.

JAV leidžiamas naujienų savaitraštis „Newsweek“ dar pavasarį paskelbė 12 homofobiškiausių šalių. Sąraše, parengtame vadovaujantis įvairiais kriterijais, vyrauja labiau atsilikusios Afrikos, Azijos, Karibų regiono valstybės. Sąrašo pabaigoje – 11-oje vietoje – įvardyta Lietuva. Žurnalistai pabrėžė, kad nors homoseksualumas šalyje nėra uždraustas, yra daugybė jo priešininkų.

„Afrikinis kiaulių maras nepripažįsta valstybių sienų, todėl šį klausimą reikia spręsti ne tik keturių valstybių, bet ir visos Europos mastu. Reikalingi bendri, tarpvalstybiniai susitarimai, kurie leistų reaguoti ir priimti sprendimus nedelsiant“, – pažymėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, pradėdama 4 valstybių susitikimą.