Sukčių visada buvo ir, turbūt, visada jų bus. Tik keičiasi jų veikimo būdai. Prieš kelerius metus TV3 Žinios pastebėjo ir filmavo, kaip prie parduotuvės sukčiai stebi iš bankomato pinigus traukiančius pensininkus ir vėliau tiesiogiai su jais bendraudami išvilioja tuos pinigėlius. Žinoma, tuomet skambinta policijai ir nusikaltėliai buvo sugauti.
Bet technologijos leido sukčiams vis labiau persikelti į virtualią erdvę. Jie ne tik skambina, bet ir rašo laiškus, žinutes socialiniuose tinkluose. Ir naudojasi pasauline pandemija.
Elektroninį paštą pasiekė toks laiškas:
„Sveiki! Aš esu Marcel Christian, privatus skolintojas. Aš suteikiu notarinę paskolą tam tikram trumpalaikiam ir ilgalaikiam laikotarpiui nuo 2.000,00 Euro iki 4.500.000,00 euro bet kuriems rimtiems, sąžiningiems žmonėms…“
Puiku! Prašome 5 tūkstančių paskolos. O mistiškasis Marcelis mums aiškina, ką reikia pirma padaryti:
„Turite sumokėti 2% sumos, kurią reikia pasiskolinti, pridedant išlaidas, kurios turi būti sumokėtos už valstybės iždo sąskaitą, t.y. 131 eurą. Sumokėjus šiuos mokesčius, sutartį užregistruos ir pasirašys notaras…“
Juk suprantate, kad tai apgavystė. Tolesnio susirašinėjimo metu sukčiai bando išgauti visus asmeninius duomenis. Bendravimą nutraukiame.
Pastarosiomis karantino savaitėmis per feisbuką asmeniškai žmonėms siunčiamų sukčių žinučių pavyzdžiai: vieni į draugus kviečiantys sukčiai neva serga vėžiu ir nori pasidalinti 45 mln. eurų paveldėtu turtu; kiti dalina dideles paskolas; treti siūlo dovanas ir kalba apie šimtus tūkstančių… ir visi laukia skambučių.
„Sukčiavimų padidėjimas nuo metų pradžios yra 23%, tai juntamas tikrai didėjimas. Daugiausia, kaip ir minėjote, tai elektroninėje erdvėje. Įvairūs laiškai, įvairūs pasiūlymai, skambučiai žmonėms, operacijos elektroninėje erdvėje, pirkimai elektroniniu būdu ir t.t“, – sako policijos atstovas Ramūnas Matonis.
„Tai, turbūt, viena tokia tematika, kurią išskirčiau – koronavirusas panaudojamas tuose „scam“ laiškuose, „spam“ laiškuose ir tinklalapiuose, įkaitant prekybą higienos ir medicinos prekėmis netikromis. Vartotojai bandydami nusipirkti negauna nei prekių nei pinigų“, – pasakoja Kibernetinio saugumo centro vadovas Rytis Rainys.
O prieš kelias dienas viena kaunietė susidūrė ir su jai negirdėtu sukčiavimo būdu, kurio taikiniu feisbuke tapo jos 12-metis sūnus.
„Mano vaikas gavo pasiūlymą prisijungti prie žaidimų grupės, kur jo amžiaus vaikai žaidžia ir dalinasi patirtimi. Ir po to sulaukė asmeninės žinutės, kad tu man papildymų atsiųsk, o aš tau duosiu patobulinimus žaidimams“, – teigia dvylikamečio mama Vitalija Ašmenė Mileikaitė.
Vaikas spėjo išsiųsti telefono sąskaitų papildymų už kelis eurus. Visa laimė, Vitalija tai pastebėjo, kol sūnus nespėjo neaiškiems „draugams“ ir jos banko kortelių nuotraukų išsiųsti.
„Pati, kiek po to mąsčiau, kiek esu kur pirkus per internetą, tai tikrai užtenka duomenų kai kuriose parduotuvėse užsienio ir lietuvių. Užtenka vardo, pavardės, kortelės numerio ir tų trijų skaičiukų iš kitos pusės, ir pilnai apsipirkti galima. Ir suma neribojama, ir gali šimtais, ir tūkstančiais atsiskaityti“, – kalbėjo V. Ašmenė Mileikaitė.
„Tai turbūt reiktų labiau domėtis, stengtis, ką vaikai daro, nes tarp tų turbūt atsiranda visokių pasiūlymų, kurie gali privesti prie to, kad vaikai nelabai suprasdami, neįsigilindami gali šeimos santaupas kažkam atiduoti lengva ranka. Tai tokių įvykių keletą yra buvę pastarosiomis dienomis“, – sako R. Matonis.
Elektroninių nusikaltimų kiekis ne tik Lietuvoje auga pastaraisiais metais, bet ir visame pasaulyje.
Jim‘o Browningo pseudonimu pasivadinęs britas prieš porą mėnesių kartu su britų BBC televizija visam pasauliui net plačiai parodė, kaip veikia ištisi sukčių tinklai Indijoje, blokuojantys vakariečių kompiuterius ir prašantys pinigų už neva jų sutaisymą.
Ir jei manote, kad įvairūs sukčiai, per įvairias schemas pinigus išvilioja tik iš užsieniečių – klystate.
„Su vienu iš komercinių bankų skaičiavome 2019 m. statistiką ir radom, kad vien tik ištirti atvejai sudaro 1,5 mln. eurų – tiek nuostolių vartotojai turėjo, prarado pinigus sukčiams 2019 m. Ir tai tik vieno banko ir mūsų NKSC statistika. Tai yra tik ledkalnio viršūnė“, – pasakoja R. Rainys.
„Aš manau, kad turbūt praranda nemažai žmonių gal nedideles sumas ir dėl to net nelabai kreipiasi į teisėsaugą – gali būti ir taip. Tačiau kiek yra pradėtų tyrimų, tai jau matom sumos yra pakankamai nemažos. Tai jau yra nuo kelių šimtų eurų iki keliasdešimt tūkstančių. Žalos tikrai yra pakankamai didelės“, – teigia R. Matonis.
Ir policija, ir kibernetinės saugos ekspertai perspėja – su sukčiais nesivelti į kalbas ir susirašinėjimus, mat jūsų kontaktiniams duomenims pakliuvus į jų sąrašus, sukčiai skambins ir rašys vėl ir vėl. Be to, juk stebuklingos investicijos, paskolos ar tūkstančių eurų dovanos egzistuoja turbūt tik pasakose.
