Apie tai naujienų portalo aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir ekonomistas Marius Dubnikovas.
Ar jūs istorijos eigoje prisimenate, kad ekonominės sankcijos būtų padėjusios pasiekti politinių tikslų?
M. Dubnikovas: Sankcijos visada turi poveikį, tik klausimas kam jos turi poveikį – kiek turi režimui ir kiek vidiniams gyventojams, čia yra esminis klausimas. Šiuo atveju, kai turime klausimą su Baltarusija, ji reikšmingai skiriasi nuo kitų autokratinių režimų ir šiuo atveju tos sankcijos turėtų ganėtinai reikšmingai paveikti Baltarusiją, nes režimas yra priklausomas nuo užsienio valiutos įplaukų. Vis tik tai yra pinigų netekimas iš eksporto – naftos produktų, trąšų, finansinių produktų, IT produktų.
Visos tos sritys, kurios buvo įvardintos Europoje, jos reikšmingai sumažintų Baltarusijos pajamas ir apsunkintų Rusijai palaikyti režimą. Supraskime, kad jeigu kalbame apie Krymą, apie Donbasą, apie panašius regionus, kuriuos finansuoja Rusija, jiems jie kainuoja pigiau. Tuo tarpu Baltarusija yra pakankamai didelė šalis, tai yra 10 milijonų gyventojų, ir su pakankamai kreiva ekonomika, kuriai reikia papildomų piniginių injekcijų arba nuolaidų dėl žaliavų, dėl energetikos ir panašiai.
Prisiminkime, kad Rusija yra suteikusi 8 milijardus eurų paskolų tiesiogiai biudžetui ir 10 milijardų paskolų būtent Astravo energetikos kompleksui. Tai šiuo atveju kalbame apie milijardines lėšas. Jeigu visgi sankcijos pasiteisintų, režimas kasmet netektų dešimtim milijardų eurų iš savo įmonių, kurios eksportuoja produkciją į Europą ir į Europos šalis.
Ar teisingai suprantu, kad norite pasakyti, kad Rusijai tai bus taip brangu, kad iš principo kažkas turės keistis?
M. Dubnikovas: Taip prognozuoti yra labai sunku, kad kažkas keisis. Viskas priklauso nuo noro ir gyvenimo sąlygų, kurios bus užtikrintos Baltarusijoje. Bet bet kokiu atveju, jeigu bus įvestos griežtos sankcijos, tas gyvenimas taps sunkesnis.
Pone Pavilioni, ką istorijos eigoje duodavo sankcijos?
Ž. Pavilionis: Panaudosiu kelis pavyzdžius iš mūsų regiono. Kai Rusija apsisprendė okupuoti kaimynes ir įsiveržė į Sakartvelą, tuo metu buvau viceministras, ir Lietuva, Prezidentas Adamkus, mes kėlėm klausimus, negali Rusija nenukentėti už tokį beprecedentį elgesį, pažeidžiantį visas šventas tarptautines konvencijas. Tuo metu ji visiškai nenukentėjo. Putinas buvo nenubaustas už tokį elgesį ir mes tada sakėme, kad Rusija žengs toliau. Ir ji žengė <...> įvyko Krymas, Ukraina buvo okupuota.
Tada jau iš tos lietuvių išminties Vakarai pasimokė ir susivienijo. Mes įvedėme visi, kaip Vakarai, gilias sankcijas Rusijai, kurias neseniai pratęsėme dar metams. Ekspertų teigimu, tai gerokai apsunkino Putino tolesnį veržimąsi į Ukrainą, nes jis suprato, kad galų gale teks sumokėti nemažą kainą – negalėsiu skolintis, neturėsiu ateities, tam tikros rinkos bus atimtos.
Ir dabar, šiuo atveju yra svarbiausia ta vienybė. <...> Dabar mes tas sektorines sankcijas apsisprendę įvesti visi. Visiems kažkoks poveikis bus – latviams dėl naftos, austrams dėl bankų, tačiau mes jas vieningai įvedame, norėdami aiškiai pasakyti ne tik Europos Sąjungai, bet ir JAV, ir Kanadai, ir Jungtinei Karalystei, kad mums toks elgesys nepriimtinas.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
