Ar tai atneš krizę, kokią turėjome 2008 metais, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Kiek tai koreliuoja su 2008 metų krize, nes tada viskas taip pat prasidėjo Jungtinės Amerikos Valstijose ir buvo pasakymų, kad viskas toli?
L. Marcinkevičius: Abiejų šalių centrinių bankų politika buvo ganėtinai panaši ir problemos gali būti ganėtinai panašios, o kitas veiksnys – krizių anatomijos algoritmas arba formulė, sakyčiau, tam tikra prasme taip pat panaši. Tai 2007 metais sprogo nekilnojamojo turto (NT) rinkos burbulas, dabar mes pamatėme, kad sprogo per pandemiją išpūstas technologijų rinkos ir rizikingų investicijų burbulas.
Aš sakyčiau, kad tam tikrų panašumų yra, nes sprogo ne tas pats burbulas, bet sprogimo pagrindas yra tas pats. Bankai, kurie investavo į tas sritis ir savo veiklą statė būtent ant tų rizikingų sričių, kurios tuo metu neatrodė rizikos, o atrodė patrauklios, bet paaiškėjo, kad tai tebuvo iliuzija, tai jie daugiausiai ir nukenčia. Dėl to, sakyčiau, kad su tuometine situacija tam tikrų panašumų yra.
Aleksandrai, ar jūs matytumėte panašumų?
A. Izgorodinas: Tiesa sakant, deja vu jausmas yra labai didelis, nes tiek tada, tiek dabar krizė prasidėjo netikėtoje teritorijoje. Tais laikais niekas nemanė, kad NT rinka gali taip žlugti, dėl ko finansų rinka bus labai paveikta.
Šiuo metu yra visiškai panaši situacija, nes dar šių metų pradžioje daug ekspertų sakė, kad palūkanų didinimas finansų sistemai yra labai naudingas, nes bankai per tai uždirba didesnį pelną, bet pasižiūrėkime, kokie netikėtumai prasidėjo. Tie patys bankai, kuriems palūkanų didinimo augimas (naudingas – aut. past.), praktiškai pirmieji pradėjo kristi šiame domino.
Šia prasme panašumas yra beveik 100 proc. Tai yra netikėta problema tame sektoriuje, kurios niekas iš esmės nelaukė.
Kai mes patyrėme 2008–2009 metų krizę, Baltijos valstybės, tarp jų ir Lietuva, buvo paveiktos itin smarkiai. Kaip mes dabar esame pasiruošę?
A. Izgorodinas: Čia aš turiu gerų naujienų, nes Lietuvos įmonių ir gyventojų skolos lygis yra vienas iš mažiausių Europoje. Tai yra tikrai sveikintinas aspektas šiame kontekste, o kitas aspektas – Lietuvos ekonomika 2007–2008 metais buvo tikrai gana perkaitusi, o šiuo metu jokių perkaitimo ženklų nėra. Pavyzdžiui, užsienio prekybos balansas Lietuvoje yra teigiamas, o tai svarbus indikatorius, kuris parodo, kad ekonomika tikrai nėra perkaitusi.
Ko gero, svarbiausias momentas – Lietuvos teisė euro zonoje, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) teisiškai privalo padėti tai euro zonos valstybei, kuri gali atsidurti rinkų akiratyje ir kuri gali turėti problemų skolinantis rinkose. Aišku, šios priemonės yra labiau dedikuotos Pietų Europos valstybėms, bet teoriškai žiūrint, jei ateis didesnė recesija ir rinkos nebenorės skolinti Lietuvai, tai Lietuva be problemų gali pasiskolinti iš ECB.
Dėl to aš tikrai neprognozuočiau tokios pat, labai milžiniškos krizės, kai BVP (bendrasis vidaus produktas) nukrenta 15 proc., o NT rinka nukrenta 40 proc., bet aš taip pat netikiu prognozėmis, pagal kurias recesija Lietuvoje bus techninė. Centriniai bankai dabar nori sukelti recesiją darbo rinkoje, nes atlyginimai ir paslaugų segmentai labiausiai veda infliaciją tiek euro zonoje, tiek JAV aukštyn. Čia be didesnės krizės infliacijos niekas nesulėtins, nes turi nukristi atlyginimai, o tai reiškia, kad turi išaugti nedarbo lygis.
Daugiau sužinokite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.
