Genė Panevėžio rajone įsikūrusią Naujamiesčio miestelio seniūniją valo jau ketveri metai: į rankas gauna apie 600 eurų.
„Kaip yra, taip yra. Niekur nepasidėsi, žmogus dirbi ir tiek, nesėdėsi gi namuose“, – pasakojo Genė.
Panevėžio rajonas negali pasigirti didžiausiais atlyginimais Lietuvoje. Iš 60 savivaldybių užima 49-ą vietą, čia vienas gyventojas „į rankas“ vidutiniškai uždirba 972 eurus. Panevėžio mieste vidutinė alga daugiau nei 100 eurų didesnė. O sostinėje gyventojai uždirba beveik 1400 eurų.
Panevėžio rajone kalbintas vyras teigė, kad atlyginimai turėtų būti panašūs nepriklausomai nuo gyvenamojo miesto.
„Turėtų būti vienodi atlyginimai daugmaž vienodi visų žmonių, nesvarbu, kur jis dirba, ar didmiestyje, ar mažesniame miestelyje“, – sakė vyras.
Kitas panevėžietis tikino, kad turėtų uždirbti bent pusantro tūkstančio eurų.
„Nuo 1,5 iki 2 tūkst., tada oriai gyventum“, – teigė pašnekovas.
Yra savivaldybių, kuriose žmonės gauna dar mažesnius atlyginimus. Pavyzdžiui, Zarasų rajone algos mažiausios, vidutiniškai 916 eurų į rankas. Didelėmis algomis negali pasigirti Šalčininkų, Šilalės, Molėtų rajonai.
Po Vilniaus sąrašo viršuje rikiuojasi Kaunas, Klaipėda ir Kauno rajonas, šiose savivaldybėse atlyginimai didžiausi.
„Valstybės duomenų agentūra“ reguliariai lygina atlyginimų atotrūkį tarp Vilniaus regiono ir likusios Lietuvos. Pirmąjį ketvirtį darbo užmokesčio atotrūkis siekė beveik 422 eurus „popieriuje“, arba 23 eurus „į rankas“. Ši praraja tarp Vilniaus apskrities ir likusios Lietuvos tik gilėja.
„Tas regionas, kur kuriama daugiausiai didesnį atlyginimą siūlančių vietų, stipriai lenkia kitus. Jeigu žiūrime procentiškai, taip, Zarasuose ar Skuodo, Lazdijų rajonuose, darbo užmokestis per metus augo sparčiau negu Vilniuje, bet, jeigu žiūrime eurais, tas skirtumas yra didėjantis“, – teigė „SEB“ banko ekonomistas Tadas Poviliauskas.
„Lietuvos pramoninkų konfederacijos“ prezidentas Vidmantas Janulevičius tikino, kad skirtumas tarp atlyginimų atitinka pragyvenimo skirtumus – didesniuose miestuose gyventi brangiau, nei mažesniuose.
„Vilniaus miesto gyventojas šiandieną gaudamas apie pusantro tūkstančio į rankas, moka už butą, už paskolą, o butas kainuoja 5–6 kartus daugiau nei regione“, – sakė V. Janulevičius.
Tiesa, Lietuvoje yra nemažai smulkesnių savivaldybių, kuriose atlyginimai vejasi Vilniaus miestą. Į pirmąjį dešimtuką pagal atlyginimų dydį patenka Kėdainių, Trakų, Mažeikių, Elektrėnų savivaldybės, kurios aplenkia Šiaulių miestą.
Anot T. Poviliausko, taip nutinka, kai savivaldybėje yra didelis darbdavys.
„Jeigu toje savivaldybėje yra didelis darbdavys, dažniausiai Lietuvos atveju – didesnė, kelios didesnės pramonės įmonės, tai dažniausiai ir padeda vidurkį pakelti“, – pasakojo ekonomistas.
Pasak ekspertų, tiek centrinė šalies valdžia, tiek savivaldos politikai gali kurti palankesnes sąlygas verslui vystyti ir bandyti suvilioti investuotojus.
„Reikia trijų komponentų. Pirmiausiai, reikia greičio, kad sprendimų priėmimai būtų greiti. Taip pat, reikia žmonių ir švarios energijos“, – teigė V. Janulevičius.
Ekonomisto Mariaus Dubnikovo manymu, siekiant išlyginti nelygybę, reikalingos investicijos.
„Tai yra investicijos, visų pirma, investicijos į verslą, jo pritraukimą ir pačio žmogaus investicijos į save“, – aiškino ekonomistas.
Pasak pramoninkų konfederacijos prezidento, atlyginimų praraja niekada neišnyks. Ji ateityje galėtų sumažėti, jei verslininkai iškeltų savo gamyklas į regionus.
„Didmiesčiai tapo gana brangūs. Dabartinės gamyklos, kurios yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje anksčiau buvo miesto pakraštyje, bet šiandien jos yra miestų centruose“, – teigė V. Janulevičius.
Didžiausią metinį atlyginimų augimą specialistai užfiksavo Varėnos rajone, kur algos vidutiniškai padidėjo 20 proc. Labiausiai nesisekė Šilutės rajono gyventojams, čia fiksuotas vos 5 proc. augimas.