Finansinių technologijų įmonės „Eleving group“ vadovas Lietuvoje Modestas Sudnius pasakojo, kad įmonės veikla orientuojasi į naudotų automobilių ir naujų motociklų finansavimą bei vartojimo paskolas.
„Veiklą pradėjome Baltijos šalyse, tačiau dabar jau veikiame 13 pasaulio šalių. Veiklą vykdome ir egzotiškesnėse šalyse, pavyzdžiui, Kenijoje ir Ugandoje.
Šiose šalyse dalis darbuotojų dirba, pavyzdžiui, iš Vilniaus ar Rygos, o kita dalis yra vietiniai tų šalių gyventojai“, – pasakojo įmonės vadovas.
Anot jo, įmonė Afrikos rinką pasirinko dėl kelių priežasčių.
„Lietuvoje ir Afrikoje yra ta pati laiko juosta, nesiskiria laikas, todėl darbuotojams Lietuvoje ir Afrikoje paprasta bendrauti. Nors dabar Afrikos šalys ir nėra labai išsivysčiusios, prognozuojama, kad ekonomika jose augs.
Be to, ten daug žmonių, dažnas miestas, kuriame dirbame, šia prasme yra didesnis nei visa Lietuva“, – vardijo M. Sudnius.
Jis skaičiavo, kad Afrikoje įmonė yra įdarbinusi 1300 darbuotojų.
„Afrikoje darbuotojai priimami klientų aptarnavimo, skolų išieškojimo, apskaitos darbams atlikti“, – sakė įmonės vadovas.
Stebisi darbo sąlygomis
Pasak M. Sudniaus, Lietuvos darbuotojams įprastos papildomos naudos afrikiečius vis dar stebina.
Pavyzdžiui, sveikatos draudimas, darbo vieta naujame biure, nemokami pietūs, dovanos švenčių proga ir kt.
„Tačiau Afrikos šalyse įdarbinti žmones nelengva. Trūksta kandidatų, kurie galėtų užimti viduriniosios grandies vadovų pareigas. Ten paprasčiausiai nėra daug žmonių, kurie būtų turėję darbo patirties tarptautinėse įmonėse ir žinotų, kaip valdyti, motyvuoti komandą, kaip sukurti efektyvaus darbo sąlygas. Ne visi darbuotojai Afrikoje moka planuoti savo darbo laiką ir dirbti efektyviai. Jie negali multitaskinti, todėl kai kurias užduotis atlieka ilgiau.
Tačiau iš kitos pusės darbuotojai Afrikoje yra labai pozityvūs ir motyvuoti“, – komentavo M. Sudnius.
Anot jo, Afrikoje ir atrankos į darbo vietą vyksta kitaip.
„Kai reikėdavo įdarbinti didelį skaičių žmonių, tada tiesiog pakviesdavome 50 žmonių į vieną darbo pokalbį ir duodavome testą. Po jo likdavo tik 10 kandidatų ir vykdavo grupiniai interviu.
Tačiau darbuotojų ieškome tais pačiais kanalais, kaip ir Europoje, per darbo skelbimų portalus, įdarbinimo agentūras ir t.t.“ – vardijo įmonės vadovas.
Pasak jo, darbuotojams reikalavimai panašūs, kaip ir Lietuvoje.
„Darbuotojai privalo mokėti anglų kalbą, tačiau problemų dėl to nekyla, nes jų pagrindinė kalba ir yra anglų. Dar darbuotojai turi turėti darbo patirties“, – vardijo įmonės vadovas.
Siūlo ir lietuviams dirbti Afrikoje
Taip pat M. Sudnius pasakojo, kad trumpuoju laikotarpiu dalis darbuotojų dirbti į Afriką vyksta iš Lietuvos ar kitų Baltijos šalių.
„Jiems tai yra nuotykis kitokioje šalyje. Darbuotojai gali susipažinti ir gyventi visiškai kitokioje kultūroje. Susiduriame ir su stereotipais, pavyzdžiui, kad Afrikoje nesaugu, kad ten daug ko nėra, kad ten labai karšta, kad ten galima užsikrėsti įvairiomis ligomis ir t.t.
Tačiau situacija kitokia. Kenijoje ir Ugandoje visai neblogas ekonomikos išsivystimo lygis, paslaugas irgi galima gauti panašios kokybės, kaip Europoje ir dažnai dar net pigesnes“, – pastebėjo M. Sudnius.
Anot jo, darbuotojų sunku rasti tiek Afrikoje, tiek Lietuvoje.
„Rinkoje dirbame jau daugiau nei 10 metų, savęs nebelaikome startuoliais, tačiau mūsų darbo kultūra laisvesnė. Tai viena iš priežasčių, kodėl darbuotojai renkasi pas mus dirbti. Jeigu seniau ieškodavome darbuotojo su patirtimi, dabar priimame ir jaunus specialistus, kurie daug patirties neturi.
Darbuotojams suteikiame papildomų naudų, pavyzdžiui, jeigu lietuviai dirba Afrikos šalyse, suteikiame galimybę grįžti namo, apmokame skrydžius. Taip pat Afrikoje pasirūpiname apgyvendinimu, kai kuriais atvejais apmokame ir artimųjų žmonių bilietus, kad jie galėtų atskristi ir aplankyti juos, dirbančius Afrikoje.
Darbuotojų trūksta, buria tarptautines komandas
Personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė Evelina Latyšovič pasakojo, kad beveik 4 iš 5 darbdavių visame pasaulyje šiuo metu susiduria su sunkumais bandydami pritraukti darbuotojų.
Todėl tai sprendžia įvairiais būdais, vienas jų – užsieniečių įdarbinimas.
„Tarptautinės organizacijos su darbuotojų trūkumų vis dažniau kovoja pasitelkdamos talentus iš užsienio.
Dėl pandemijos organizacijos rekordiškai sparčiai įsidiegė nuotolinio ir hibridinio darbo sistemas, todėl tarptautinės komandos šiandien – naujoji realybė daugelyje organizacijų. Tokia taktika gerokai praplečia potencialių darbuotojų ratą ir leidžia surasti geriausius ekspertus nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos“, – komentavo E. Latyšovič.
Ekspertė priminė, kad nors pasitelkiant tarptautinius talentus, galima greičiau surasti geidžiamus darbuotojus, tačiau siekiant juos išlaikyti reikės įdėti nemažai pastangų.
„Vadovaujant tarptautinei komandai kyla nemažai iššūkių. Juk ją sudaro žmonės iš skirtingų kultūrų, laiko juostų. Tiesa, šie skirtumai nėra tokie baisūs, jei imamasi reikiamų priemonių.
Vidinės komandos taisyklės, laikas neformaliam bendravimui, vadovų inicijuoti asmeniniai pokalbiai su darbuotojais, kokybiškas grįžtamasis ryšis bei, pavyzdžiui, komandos išvykimas į bendras darbostogas – dalykai, kurie suartins net ir skirtinguose pasaulio kraštuose gyvenančius komandos narius“, – patarė E. Latyšovič.
.jpg)
.jpg)
.jpg
)
