Mat šios pagrindinės kuro rūšies Lietuvoje trūksta, verslininkai biokuru jau smulkina ne tik menkavertę, bet ir pramonei ar net baldų gamybai skirtą medieną. Gavę progą, milijoninius pelnus žeriasi medienos savininkai.
Panevėžietė Laima pernai už šildymą mokėjo apie 50 eurų per mėnesį. Moteris nelaukia naujo sezono, mano, kad dar ankstoka kaitinti radiatorius. Laima žino, kad šildymas šiemet bus brangesnis nei pernai, tačiau didelių sąskaitų nebijo, nes kartu su šeima taupo:
„Kas čia skundžiasi, kad labai šalta. Aš nežinau. Aš neišlaidauju labai, rūbelių turiu, atsisėsti turim, kur pavalgyti. Ir katinai du yra. Mes pasitaupom vasarą, stengiamės grybauti važiuoti. Visuomet ir vyro, ir savo atlyginimo, vaistukam, maistui, atsidedam visuomet. Mes daug vandens neišnaudojam su vyru karšto, mes maudomės darbe.“
Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ skelbia, kiek už šildymą Lietuvos gyventojai mokės spalį. Esą vidutiniškai lietuviai mokės apie 10 centų už kilovatvalandę neskaičiuojant pridėtinės vertės mokesčio, tai yra dvigubai daugiau nei pernai spalį.
Vilniečiai – 62 procentais daugiau nei pernai. Kauno kilovatvalandės kaina be PVM padidėjo daugiau nei dvigubai. O Panevėžiečiai mokės daugiau ir už Vilnių, Kauną, Klaipėdą: „Turim savo biokurą, turim savo šildymą ir brangiausiai! Tai čia nebelogiška.“
Tiesa, statistiką pateikę „Baltpool“ atstovai didelės tragedijos iš tokių kainų nedaro. Esą lyginant su praėjusiu kovu, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, kainų skirtumai jau neatrodo tokie dideli.
„Lyginant kokios kainos formuojasi ateinančiam šildymo sezonui lyginant su praėjusio sezono pabaiga, tai kainos yra gal 25-iais procentais didesnės. Lyginant tuos du skaičius, tikrai neatrodo labai daug“, – kalba „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas Vaidotas Jonutis.
Lietuvoje pagrindinis šildymo šaltinis – biokuras, kuris dėl nutrūkusio importo iš Baltarusijos ir aukštų dujų kainų pabrango. Dėl to net biokuru kūrenamų miestų gyventojai už šildymą gali mokėti daugiau nei vilniečiai, kur planuojama deginti mazutą.
Biokuro kainos tokios aukštos, kad jo gamintojams apsimoka smulkinti geros kokybės, pramonei ar net baldų gamybai skirtą medieną.
„Baltarusišką importą nutraukus nuo šių metų birželio mėnesio faktiškai Lietuvoje atsivėrė trečdalio biokuro skylė, kurią reikia užpildyti, ir tą skylę užpildyti galima greitu būdu, panaudojant mediena, kuri įprastai nepatenka į biokuro rinką“, – aiškina V. Jonutis.
„Dedama mediena, kuri buvo skirta pramonei, kuri pridėtinę vertę didesnę kuria, bet šiandien verslas pasirinkimo. Ir gyventojai neturės pasirinkimo“, – sako „Raguvilė“ vadovas, biokuro gamintojas Virginijus Brazauskas.
Energetikos ministras Dainius Kreivys aiškina, kad Vyriausybė daro viską, kad Lietuva pigaus biokuro pasigamintų daugiau.
„Miškų urėdijai yra iškelti labai aiškūs uždaviniai, kad padidinti žaliavos tiekimą, o taip pat kaip įmanoma greičiau įsirengti įrangą, kuri leistų patiems gaminti biokurą ir taip pat paduotų į rinką, kad būtų galima mažinti kainas“, – tikina energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Dabar skelbiami konkursai, kad visuose miškuose malkinė mediena būtų malama, tiesiogiai, tai jeigu ir dabar urėdija dalyvauja aukcionuose savivaldybių šilumininkų ir miestai, miesteliai užsipirkinėja biokurą, jeigu nupirks urėdijos biokurą, urėdija patieks. Bet jau lapkričio mėnesį bus urėdija pajėgi tiekti“, – kalba aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Tačiau tokių valstybės pastangų, anot biokuro gamintojų, nepakanka. Esą valstybė turi rūpintis ne kaip pačiai gaminti biokurą, o kaip tiesiog mediena aprūpinti jau dirbančius verslininkus.
„Žaliavos yra. Pakankamas potencialas kiekvienais metais užauga daugiau negu mes galim jo sunaudoti ir suvartoti. Sako jie smulkins. Ką jie smulkins? Mes smulkintuvų, pajėgumus turim… Valstybinė miškų urėdija turi paruošti menkavertę žaliavą ir duoti rinkai išmesti“, – teigia V. Brazauskas.
Šilumos tiekėjai turi savų pasiūlymų.
„Tai yra rinkos verslo šaka, kas kiek gali parduoti, tiek ir parduoda, bet jeigu būtų arba prižiūrima, arba kontroliuojama, arba net reguliuojama valstybinės miškų urėdijos segmento kaina, tai ji duotų indikaciją, kiek realiai kainuoja biokuras Jeigu dar prieš gerus būdavo tas biokuras po 15–20 centų ir parduodavo, o dabar sako 50 ir tai maža kaina“, – sako šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.
Biokuro gamintojai aiškina, kad jie iš savo veiklos uždirba kukliai, esą visa liūto dalis biokuro kainos tenka medienos savininkams.
„Mes dirbame ant procento maržos, didžioji dalis sudaro žaliavos kaina. O žaliavos kainą, kas šiandien generuoja? Valstybė. Valstybė, kuri turi valstybinius miškus“, – tvirtina V. Brazauskas.
Biržos „Baltpool“ atstovai dar nežino, kiek kainuos šildymas kitais mėnesiais, tačiau prognozuoja, kad biokuro kainos jau pasiekė lubas, dėl to nuo šio kuro labiausiai priklausomų miestų gyventojai esą neturėtų baimintis dar aukštesnių šildymo kainų.
