dainius kreivys

Sutarus su JAV keistis informacija dėl ketvirtosios kartos mažųjų branduolinių reaktorių plėtros galimybių, laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvai ateityje prireiks penkių tokių reaktorių. „Sistemai norint turėti pačias palankiausias kainas mūsų vartotojams, tiek verslui, tiek gyventojams, iki 2040 metų reikia 1,5 gigavato galios mažųjų branduolinių reaktorių.

Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. „Tikiuosi to tęstinumo, juolab, kad energetikos sektoriuje tą tęstinumą visą laiką ir turėjome. Nes energetika yra viena iš mūsų nacionalinio saugumo kolonų. Todėl blaškymosi šitoje srityje negali būti, nes projektai energetikoje įgyvendami dešimtmečiais“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Kreivys.

Laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys antradienį lankysis Vašingtone, kur su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) energetikos sekretore Jennifer Mulhern Granholm pasirašys susitarimą dėl bendradarbiavimo, Lietuvai rengiant ketvirtosios kartos mažųjų branduolinių reaktorių verslo modelio analizę ir plėtros galimybių vertinimą.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkui Renatui Pociui paskelbus, kad daugiau nei pusė milijono gyventojų permoka už elektrą, laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys tai aiškina žmonių nenoru aktyviai domėtis nepriklausomų tiekėjų siūlomais planais ir ragina šviesti visuomenę. Šią savaitę VERT paskelbė, kad daugiau nei 200 tūkst. žmonių moka daugiau nei 0,29 euro už kilovatvalandę (kWh) elektros, apie 550 tūkst. vartotojų – nuo 25 iki 29 centų už kWh.

Naujiems valdantiesiems siūlant numatyti galimybę leisti elektros vartotojams grįžti pas visuomeninį tiekėją, jei nepriklausomų tiekėjų kainos būtų per aukštos, energetikos ministras Dainius Kreivys įspėja, kad už tai Lietuvai gali būti pradėta pažeidimo procedūra.    „Grįžimas į visuomeninį elektros tiekimą yra sudėtingas dalykas. Už tai galime gauti pažeidimo procedūrą“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė ministras.

Laikinasis energetikos ministras Dainius Kreivys abejoja Prezidentūros pasiūlyta idėja sujungti Energetikos bei Susisiekimo ministerijas bei įkurti Infrastruktūros ministeriją. Anot jo, iki 2050 m. yra numatytos didelės investicijos, infrastruktūriniai projektai, o jų įgyvendinimui reikalingas „stiprus šeimininkas“ – Energetikos ministerija. „Energetikos ministerija atsakinga už visą Lietuvos energetikos plėtrą.

Lietuvoje siekiant vystyti žaliojo vandenilio energetiką, investicijas šalyje svarsto Airijos vystytoja „N1 Capital“, skelbia energetikos ministras Dainius Kreivys. „Šiandien susitikau su bendrovės „N1 Capital“ atstovais. Bendrovė svarsto investuoti Lietuvoje į žaliojo vandenilio projektus – pastatyti iki 500 MW (megavatų – ELTA) elektrolizės pajėgumus“, – savo feisbuko paskyroje antradienį pranešė D. Kreivys.

Energetikos ministras Dainius Kreivys kritiškai vertina idėją panaikinti jo vadovaujamą ministerija perduodant funkcijas kitai Vyriausybės valdomai institucijai. Anot jo, šiuo metu yra pasirinkimas arba turėti Energetikos ministeriją, arba „kosmines elektros kainas“. „Šiai dienai elektros gaminame 60 proc., 2028 m. gaminsime 100 proc. (...) Yra ir centrai, ir vandeniliai, jūros parkai, yra tiek ką veikti.

Uždaryta Ignalinos atominė elektrinė tapo milijonų eurų švaistykla ir priebėga kadenciją baigiantiems konservatoriams palankiems valdininkams. Tuo socialdemokratai kaltina energetikos ministrą Dainių Kreivį. Elektrinėje darbą pradėjo buvusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė, o atleidžiami 2 darbuotojai įsigudrino gauti net 150 tūkstančių eurų išeitines.  Demontuojamoje Ignalinos atominėje elektrinėje vadovų ir eilinių darbuotojų atlyginimai skiriasi dešimteriopai.

„Nordpool“ elektros biržai trečiadienio rytą fiksavus didelius šuolius, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad, remontuojant dalį sistemos stabilumą užtikrinančių elektrinių Lietuvoje, Latvijoje ir Suomijoje, aukštesnės kainos rinkoje laikysis visą savaitę. „Pagrindinės priežastys yra, kad Suomijoje (atominės elektrinės – ELTA) du blokai remontuojami, Latvijoje du blokai remontuojami dujiniai, Lietuvoje (Elektrėnų komplekso – ELTA) devintas blokas yra remontuojamas.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pingant biokurui šilumos kainos šį šildymo sezoną bus kiek žemesnės, o grąžinta 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata jų neišaugins.  „Tikrai neišaugins (grąžintas 9 proc. PVM – BNS). Galima pasidžiaugti, nes biokuro kainos yra iki 20 proc. žemesnės, tai tikrai kompensuos tą PVM pakėlimą ir kainos, tikėtina, visoje Lietuvoje bus netgi keletu procentų žemesnės“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministras.

Palyginus su 2023 m. beveik penktadaliu atpigus biokurui, šildymo kainos šio sezono metu turėtų būti mažesnės nei 2023-2024 m., sako energetikos ministras Dainius Kreivys. „Šiai dienai yra fiksuojamos biokuro kainos, kurios yra 20 proc. žemesnės nei buvo praeitais metais tuo pačiu laiku. Tai reiškia, kad ateities sandoriams, žiemai, biokuras yra užperkamas 20 proc. pigiau. O 84 proc. viso šildymo ateina iš biokuro.

Baltijos šalims nepratęsiant bendros su Rusija ir Baltarusija elektros energetikos sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukiant iš jos 2025 metų vasarį, Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Baltijos šalyse daugės dezinformacijos atakų iš Rusijos. „Artėjame prie labai svarbios datos, artėjame prie kitų metų vasario 8 dienos, kuomet bus vykdoma desinchronizacija nuo rusiškų tinklų ir susijungimas su Europos tinklais.

Siekiant paskatinti gyventojus gaminti ir vartoti savo pačių pasigamintą elektrą energetikos ministras teigia, kad nuo lapkričio dviem kvietimais planuojama skirti 50 mln. eurų paramos. „Lapkričio mėnesį dar paleidžiame du kvietimus po 25 mln. eurų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė energetikos ministras Dainius Kreivys. Anot jo, paramos bus skirtos nutolusioms elektrinėms įsigyti arba norintiems įsirengti nuosavas elektrines ant stogų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad per paskutinius ketverius metus Lietuvoje grynųjų elektromobilių, varomų vien tik elektra, skaičius išaugo net 5 kartus ir siekia 14 tūkst. transporto priemonių. Ministras pabrėžia, kad plečiasi ir elektromobilių infrastruktūra – šiuo metu pastatyta jau 1,8 tūkst. įkrovimo stotelių.

Pranešama, kad energetikos ministro Dainiaus Kreivio verslo partnerio žmona Lina Sinkevičienė dirba net dviejų ministrų – paties D. Kreivio bei Vytauto Šilinsko, patarėja. Portalo lrt. lt duomenimis, ji neseniai tapo ir D. Kreivio rinkimų kampanijos Verkių apygardoje iždininke. Socialinės apsaugos ir darbo ministras V. Šilinskas nurodė, kad jis dirba su ta komanda, kurią paliko buvusi ministrė Monika Navickienė, o L. Sinkevičienė jau buvo joje.

Sekmadienį šalį nusiaubus audrai ir be elektros likus daugiau kaip 160 tūkst. namų ūkių, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia, kad per artimiausią dešimtmetį į skirstymo tinklą planuojama investuoti beveik 3,3 mlrd. eurų. „ESO toliau planuoja intensyviai dirbti. Mes atnaujiname visus planus ir per artimiausią dešimtmetį, jeigu kalbėtume apie investicijas, vien į skirstymo tinklą planuojama investuoti beveik 3,3 mlrd. eurų“, – LRT televizijai sakė ministras.

Energetikos ministras Dainius Kreivys ir bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila antradienį lankysis Vilniaus rajone, Nemėžyje, kur apžiūrės, kaip vyksta elektros tiekimo atstatymo darbai, pranešė Energetikos ministerija. Vilniaus rajonas – vienas labiausiai sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje siautusios audros paveiktų regionų, jame elektros neturi daugiausia šalies vartotojų.

Baltijos šalių elektros sistemoms kitų metų vasarį pradėjus veikti sinchroniškai su Vakarų Europa, elektros kaina neturėtų didėti, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. Jo teigimu, atsijungus nuo rusiškosios IPS/UPS sistemos kainas lems savos gamybos iš saulės ir vėjo pajėgumų plėtra.  Vis dėlto ministras pripažino, kad didės sistemos balansavimo kaštai, tačiau juos irgi turėtų atsverti didesnė žalioji gamyba.  „Elektros kaina iš principo neturėtų keistis.

Energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį lankysis trečiojoje Vilniaus termofikacinėje elektrinėje (TE-3), kur apžiūrės Ukrainai perduodamą nebenaudojamą jėgainės įrangą. Energetikos ministerijos teigimu, ministras aptars energetinių objektų saugumo ir paramos Ukrainai klausimus. Praėjusį pirmadienį ministerija pranešė, kad Lietuvos energetikos bendrovės Ukrainai perduos daugiau nei 50 mln. eurų vertės įrangos.

Energetikos ministras Dainius Kreivys, darbo vizitu išvykęs į Latviją, socialiniuose tinkluose sulaukė pašaipų, mat tarptautiniame susitikime Lietuvos vėliavėlė prie jo buvo pakabinta atvirkščiai. D. Kreivys, kuris šiuo metu yra Latvijoje, kur su Baltijos šalių kolegomis aptaria energetinio bendradarbiavimo klausimus, sulaukė pajuokų socialiniuose tinkluose.

Darbo vizitu į Latviją išvykęs energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį su Baltijos šalių kolegomis aptars energetinio bendradarbiavimo klausimus. Kaip pranešė Energetikos ministerija, tęsiantis antradienį prasidėjusiam vizitui D. Kreivys susitiks su Latvijos klimato ir energetikos ministru Kaspars Melnis ir Estijos klimato ministru Kristen Michal.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad kitų metų vasarį sinchronizavus Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa elektra vartotojams pabrangtų nedaug, tačiau kainas padėtų suvaldyti didesnė jos  gamyba.  „Litgrid“ yra atlikęs skaičiavimus. Pačios sinchronizacijos įtaka kainoms yra minimali – keletas procentų.

Energetikos, krašto apsaugos bei vidaus reikalų ministerijų vadovai sutarė iki rugpjūčio parengti planus, numatančius sustiprintą šalies kritinės infrastruktūros, įskaitant energetikos objektus, apsaugą.   „Ta pilka zona, kuomet yra įmanomos įvairios hibridinės, nekonvencinės atakos, ir matome, kad visoje Europoje ir specialiosios tarnybos, ir infrastruktūra yra ruošiama tokiems dalykams.

Energetikos ministerijai kitų metų pradžioje planuojant pakartotinai skelbti antrąjį Baltijos jūroje esančio vėjo parko rangos konkursą, ministras Dainius Kreivys sako, kad jo sąžiningą baigtį galės paskatinti nustatyta uždaro aukciono sąlyga – konkurso dalyviai nematys vieni kitų siūlomų kainų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė, kiek turto pernai deklaravo Lietuvos ministrai ir premjerė. VMI duomenimis, turtingiausias yra energetikos ministras Dainius Kreivys, mažiausiai turto deklaravo turinti vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Aplinkos apsaugos ministro Simono Gentvilo turtas augo sparčiausiai – beveik 194 tūkst. eurų. Turtingiausias ministras – Energetikos ministerijos vadovas Dainius Kreivys. 2023 m. jo deklaruotas didžiausias turtas siekė 925 452 eurus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad įgyvendinant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijoje numatytus projektus būtina daugiau dirbti su savivalda, aktyviau komunikuoti su gyventojais, keisti teisės aktus.   „Galbūt čia netgi reikalinga atskira komunikavimo strategija, kaip tų tikslų būtų galima pasiekti“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį teigė D. Kreivys.

Lietuvos energetinė nepriklausomybė – it rakštis Kremliui. Rusų propagandistai nenuilsdami deda į šuns dienas mūsų šalies sprendimus atsisakyti rusiškos energijos. Pastaruoju metu taikinyje būsimas atsijungimas nuo vadinamojo BRELL žiedo – vienos elektros tiekimo sistemos, kurioje yra Baltijos šalys, Rusija ir Baltarusija, o pagrindiniai valdymo pultai Maskvoje.

Seimui imantis Ignalinos atominės elektrinės pertvarkos į uždarąją akcinę bendrovę (UAB), energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad dabartinis įmonės teisinis statusas yra sovietmečio palikimas, o pokyčiai neturės įtakos darbuotojų atlygiui ir darbo sąlygoms. „Pasikeitimo kardinalaus, kuris darytų įtaką darbuotojams, (pertvarka neturės – ELTA). Ar specialistai dėl to gali išsilakstyti ar neišsilakstyti – to nebus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Baltijos šalims nebėra kliūčių kitų metų vasarį sinchronizuoti jų energetikos sistemą su kontinentine Europa, taip pat rugpjūtį pranešti Rusijai ir Baltarusijai apie nutraukiamą bendros su šiomis šalimis sistemos (BRELL) sutartį.

Įgyvendinti antradienį Seimui teikiamą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategiją gali prireikti iki 150 mlrd. eurų, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Iki 2050 metų strategijos įgyvendinimui gali prireikti iki 150 mlrd. eurų. Pinigai yra dideli, tačiau tai yra žaliojo kurso, dekarbonizacijos klausimas“, – žurnalistams Seime antradienį sakė D. Kreivys.

Elektros tiekėjai deklaruoja uždirbantys šimtamilijoninius pelnus. Tačiau daug jų klientų skundžiasi, kad šiuos pelnus jie sukrauna tiekėjams už elektrą mokėdami drakonišką kainą. Kai kurios įmonės santykius su elektros tiekėjais jau aiškinasi ir teismuose. Energetikos ministras Kreivys jau ima žadėti įstatymo pataisas, kurios elektros tiekėjams uždraustų už elektrą reikalauti nesąžiningos kainos.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Energetikos ministras Dainius Kreivys nepritaria grupės parlamentarų siūlymui gaminantiems vartotojams leisti pagamintą perteklinę elektrą skirti šeimos nariams. Anot jo, priėmus tokį siūlymą  jau susiformavusi gaminančių vartotojų schema ateityje galėtų sugriūti. „Manau, kad to nereikėtų daryti, nes turime schemą, kuri dabar veikia. Girdime, kad turbūt kitą kartą skundžiasi ir tiekėjai, kad jie turi nuostolį, nors tie nuostoliai ir nėra patvirtinti.

Stebint regione padažnėjusius įvairius sabotažo aktus, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog tokių incidentų rizika prieš Lietuvos strateginius energetikos objektus yra didelė. Visgi, politikas pažymi, jog įmonės, atsakingos už šią kritinę infrastruktūrą, deda pastangas, diegia signalizacijos, antidronines sistemas, kad užtikrintų objektų saugumą. „Rizikos yra didelės. Visai neseniai – ar vakar, ar užvakar – prie Vokietijos dujų vamzdynų buvo rasti padėti sprogmenys.

Iškilus klausimui, kaip papildomas gynybos finansavimas pasinaudojant kuro akcizais paveiks energetikos resursų kainas, energetikos ministras Dainius Kreivys teigia – tai darys įtaką tik transporto sektoriui. „Akcizus kurui yra planuojama didinti būtent transporto sektoriuje. (...) Be transporto kuro, akcizai energetikos sektoriuje nedidės. Todėl įtakos kitoms kainoms neturėtų turėti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė D. Kreivys.

Balandį neįvykus antrajam jūrinio vėjo parko konkursui, energetikos ministras Dainius Kreivys neatmeta, kad atsižvelgiant į elektros kainos svyravimus rinkoje naujajame parke gaminamos elektros kaina galės būti indeksuojama vadinamuoju CFD (angl. contract for difference) principu. „Jeigu elektros kaina pakyla aukščiau (rinkos kainos – ELTA), tai vystytojas sumoka į fondą, o jeigu žemiau – tai iš fondo jam yra primokama.

Ministrų kabinetas trečiadienį priėmė atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės (NENS) strategijos redakciją, kuria numatoma iki 2050 metų Lietuvai tapti klimatui neutralia bei visiškai energetiškai nepriklausoma valstybe. Kad strategiją galima būtų pradėti įgyvendinti, ją palaikyti dar turės parlamentas.

Su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu siejama įmonė „Norteo“ nuo 2023 metų kovo mėnesio nebėra elektros ir dujų tiekimu užsiimančios „Ignitis grupės“ akcininkė, ketvirtadienį skelbia portalas lrt.lt. Kaip pranešama, 90 proc. „Norteo“ akcijų priklausė konsultacijų paslaugas teikiančiai įmonei „Catus“, kurios 40 proc. valdo D. Kreivys. Anot LRT, iš viso „Norteo“ buvo įsigijusi 6 tūkst. bendrovės „Ignitis“ akcijų, kurių vertė siekė apie 110 tūkst. eurų.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh).  Pasak ministro, anksčiau jo skelbtas JAV Nacionalinė atsinaujinančios energetikos laboratorijos (NREL) paskaičiuotas 5,5–6,5 cento kainos intervalas yra be skirstymo ir perdavimo tarifų.   „Elektros kaina tikrai nuosekliai po truputėlį juda žemyn.

Jeigu Lietuva nuspręstų įsirengti ketvirtosios kartos mažųjų branduolinių reaktorių, jų pagaminamas elektros energijos kiekis galėtų padengti apie 20 proc. visų Lietuvos poreikių, teigia energetikos ministras Dainius Kreivys. Galimybė Lietuvai ateityje įsirengti naujosios kartos branduolinius reaktorius dar kovo pabaigoje pristatyta naujojoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcijoje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Europai norint turėti ateities poreikius atitinkantį energetikos tinklą reikia optimizuoti tiek elektros, tiek vandenilio infrastruktūrą, taip pat kurti energetikos sistemos balansavimo ir lankstumo įrangą.  Be to, pasak D. Kreivio, reikia modeliuoti visos ES energetikos sistemos poreikius ne dešimčiai metų, kaip yra dabar, o ilgesniam laikui.

Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys su Europos Sąjungos (ES) kolegomis aptars žaliosios energetikos plėtrą ir iššūkius, taip pat investicijas į energetikos infrastruktūrą. Ministras pirmadienį ir antradienį dalyvaus Briuselyje vykstančiame neformaliame už energetiką atsakingų ES ministrų tarybos posėdyje.

Energetikos ministras Dainius Kreivys siūlo Lietuvai antrojo šimtmečio ketvirčio energetikos plėtros strategiją. Ragina atsisakyti naftos bei dujų ir ne tik plėsti saulės ir vėjo elektrines, bet ir statyti branduolinius reaktorius, gaminti vandenilį. Ministras žada, kad Lietuva pasigamins net per daug elektros negu mums reikės, ir ji esą bus pigesnė negu dabar.

Kitą savaitę baigiantis paraiškų antrajam 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui pateikimui, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad aukcionu domisi kelios kompanijos.    „Kol kas, sakykime, viskas yra gerai. Turime keletą susidomėjusių kompanijų, kurios yra pasirengusios dokumentus, pildo dokumentus. Matysime, kaip bus“, – spaudos konferencijoje trečiadienį Vilniuje sakė  D. Kreivys, dalyvaujantis Baltijos regiono energetikos ministrų susitikime.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Lietuvos institucijos nesiims mažų branduolinių reaktorių įrengimo. Jis pabrėžia, kad Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS) šis variantas buvo pristatytas tik kaip viena iš galimybių, o pagrindu ir toliau išlieka atsinaujinanti energetika. „Strategija nėra apie atominė energetiką, ji yra apie atsinaujinančią energetiką (...) Branduolinė energetika joje įdėta kaip viena iš opcijų ir pasirinkimų.

Energetikos ministerijai numačius Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių vystymo tikslus, ministras Dainius Kreivys sako, kad, visą reikalingą elektros energiją gaminant šalies viduje, būtų užtikrintas kainų stabilumas gyventojams.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). „Dėl kainos, vėlgi, tam yra diegiami balansavimo pajėgumai, lankstumas – tam, kad kaina išliktų patraukli. Kainos rėžiai, kurie planuojami apie 2030 metus, yra tarp 55 ir 65 eurų už megavatvalandę“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje sakė D. Kreivys, komentuodamas atnaujintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją.

Naujoji Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakcija numato, kad dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, jis patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo.

Energetikos ministras Dainius Kreivys Seimo Ekonomikos komiteto (EK) posėdyje trečiadienį pristatys naująją Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) redakciją. Svarbiausias šios strategijos tikslas 2030 metams yra prie konkurencingos šalies ekonomikos prisidedanti energetika.