• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Verslas paslaugų kainas didina 20 procentų, tačiau sąskaitos už elektrą auga ir 800-ais procentų. Įmonės toliau valdžios reikalauja kompensacijų, tačiau dėl verslo esą „nerimaujanti“ ekonomikos ir inovacijų ministrė atšauna, kad laisvų pinigų biudžete nėra.

Verslas paslaugų kainas didina 20 procentų, tačiau sąskaitos už elektrą auga ir 800-ais procentų. Įmonės toliau valdžios reikalauja kompensacijų, tačiau dėl verslo esą „nerimaujanti“ ekonomikos ir inovacijų ministrė atšauna, kad laisvų pinigų biudžete nėra.

REKLAMA

Tačiau neatlyžta prezidentas Nausėda – jis ragina subsidijas dalyti bent jau smulkiajam verslui. Tuo metu apie veiklos stabdymą skelbia dar daugiau įmonių, o atleidžiamų darbuotojų, palyginti su pernai, padvigubėjo. Ministerija šiemet ir kitąmet į ekonomiką įlieti žada vieną milijardą europinių lėšų, tačiau verslas tikina, kad nuo į bankrotą varančių sąskaitų tai jo neišgelbės.

Panevėžyje veikiančiam sporto klubui rugsėjis turėjo įnešti pagyvėjimo – atvėsus miestiečiai paprastai grįžta prie treniruoklių ir net labai nepyksta dėl penktadaliu išaugusių kainų. Tačiau sąskaitos už elektrą klubui išaugo aštuonis kartus.

REKLAMA
REKLAMA

„Ir etatus sumažinom, ir darbuotojų atleidau, ir šviesų prigesinom. Kiekvieną mėnesį laukiam, kas bus dar baisiau, tikrai vaizdas baisėja“, – sako „Interogym“ vadovė Meda Balnienė.

REKLAMA

Vadovė pasakoja jau atleidusi tris iš beveik 20-ies darbuotojų. Saulės elektrinėms ant stogo esą nėra pinigų, įmonės netenkina ir kiti ministerijų siūlymai, pavyzdžiui, sąskaitas apmokėti paėmus paskolą.

„Valdžia nieko nepasiūlo, sprendimų nėra. Ta pagalba turėtų būti ne paskolos, o kompensacijos ar subsidijos, tai būtų protinga, nes paskolų turim nuo kovido. Apsikrauti dar įsipareigojimais nebeturime galimybių, nes tada tikrai reikės užsidaryti“, – kalba M. Balnienė.

REKLAMA
REKLAMA

O pramonininkai sako, kad veiklą sustabdė ar pristabdė bent 12 apdirbamosios pramonės įmonių, tarp kurių – šimtus darbuotojų turinčios „Achema“, „Lifosa“, „Grigeo Klaipėda“. Nėra abejonių, kad prasidėjus šildymo sezonui tokių įmonių atsiras dar daugiau. Ekonomikos ir inovacijų ministrei verslo padėtis kelia nerimą…

„Aš asmeniškai tikrai nerimauju“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau ir ji seka finansų ir energetikos ministrų pėdomis ir tikina, kad kompensuoti išaugusias elektros ir dujų kainas verslui biudžetas nepajėgs.

„Nėra šalių, kurios šiuo metu taikytų subsidijų mechanizmus. Berods, tik Graikija turi. Žiūrėsim, kaip atrodys situaciją. Galiu tik pasakyti, kad šių metų Ekonomikos ir inovacijų ministerijos biudžete instrumentų tam nėra“, – tvirtina A. Armonaitė.

REKLAMA

„Verslui siūlomi sprendimai yra ilgalaikiai, prisitaikant prie aukštų energijos kainų ir investuojant į transformaciją, kad būtų galima sutaupyti energijos ir investuoti į kitus energijos šaltinius. Kad būtų galima prisitaikyti ir sąskaitas susimažinti ilguoju laikotarpiu, o ne subsidijas čia ir dabar“, – aiškina Gintarė Skaistė.

Tačiau šalies vadovas Gitanas Nausėda toliau kartoja, kad rasti pinigų biudžete reikia.

„Kalbame apie subsidijas mažajam, smulkiajam verslui ir individualiai veiklai. Kita subsidijų rūšis, kuri gali būti nukreipta į energetiškai pažeidžiamą verslą, kuris nuo energetikos išteklių yra smarkiai priklausomas, subsidijos prastovų atveju“, – kalba G. Nausėda.

REKLAMA

„Galėtų būti ir tos kovidinės priemonės, kai už atleidžiamus darbuotojus buvo mokama laikina kompensacija. Manau, ši priemonė padėtų išsaugoti darbo vietas“, – tikina Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas.

„Mokesčių atidėjimas, paskolos, bet lengvatinės paskolos. Ir subsidijų elementas, ypač sektoriams, kurie labai imlūs elektros energijai“, – kalba Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mes šitos krizės vien subsidijom neišspręsim, mums reikia daugiau energijos, kad ji būtų pigesnė. Čia yra esmių esmė“, – teigia A. Armonaitė.

Valdantieji ir toliau žada lengvatines paskolas, paramą saulės elektrinėms įsirengti. O Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad iš ES fondų šiemet ir kitąmet verslui skirs milijardą eurų. Tokia suma atiteks inovacijoms bei investicijoms, žaliajai ekonomikai bei skaitmenizavimui. Tiesa, tai pinigai ateitį, o verslai jų nori dabar.

REKLAMA

„Investuoti į informacinių technologijų sprendimus nepadarius reformų yra neefektyvus kelias. Pirma turi būti padarytos struktūrinės reformos“, – kalba M. Gudas.

„Įmonėms reikia išskaidyti energetikos mokėjimus, kad galėtų sumokėti didžiulius pinigus už energetikos sąskaitas ne iš karto, o 2–3 pavedimais. Reikia užšaldyti energetikos kainas kažkokiam lygyje bent 2–3 mėnesiams“, – komentuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

REKLAMA

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad subsidijų anksčiau ar vėliau vis tiek prireiks. Ateinančiais mėnesiais veiklą stabdančių įmonių gali rastis ne keliolika, o šimtai.

„Geriausia būtų laikinai pasiskolinti rinkose ir padėti verslui, kad valstybė galėtų darbo vietas išlaikyti“, – sako A. Izgorodinas.

Užimtumo tarnyba skelbia, kad šiemet per tą patį laikotarpį įspėjimus apie grupinius atleidimus gavo dvigubai daugiau žmonių nei pernai – beveik 4500.

Tai plaušei armonautei žolė ir pedalai svarbiau nei ta ekonomika. Tiesiog taip yra. Kol neišeis į gatves keli šimtai tūkstančių rimtai įpykusių piliečių na niekaip kitaip nebus.
Bla, bla, bla. Jūsų tomis nesąmonėmis niekas nebetiki, namai dygstą, komercinės patalpos kaip grybai iš po lietaus, patys tv3 žurnalistai ištisai apie žmonių atostogas užsienyje rašo. Krizė yra tik tada kai reikia kelti atlyginimus.
Na tai čia nieko tokio armoškaitei ir šimonytei ,ssvarbu kad bombos nekrenta ,čia viskas chuine.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų