Tuo metu pramonininkai sako, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos planą reikia koreguoti, daugiau lėšų skiriant energetiniam efektyvumui didinti, žaliosios energijos gamybai ir gamybos skaitmeninimui.
Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio, svarbu, kaip greitai bus panaudotos numatytos lėšos.
„Ta gera žinia, mūsų verslo bendruomenės manymu, turėtų turėti du esminius elementus: greitį, kurio dabar reikia kaip oro, antras elementas tai yra efektyvumas“, – spaudos konferencijoje pirmadienį teigė A. Romanovskis.
„Mūsų lūkestis ir prašymas ir netgi reikalavimas, kad valstybės institucijos suktųsi greičiau ir tie pinigai kuo greičiau pasiektų verslą“, – pridūrė jis.
„Tikiuosi, kad su šiomis investicijomis, kurios bus padarytos tiek į viešąjį sektorių, tiek į verslą, mes pagaliau galėsime priartėti prie realaus laiko ekonomikos, ir sprendimų priėmime, kvietimų išleidime turėti principą čia ir dabar, kad nebūtų programos ar aprašai ruošiami mėnesių mėnesiais“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas Mindaugas Ubartas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas sako, kad ministerijos pristatytą planą reikia tobulinti.
„Manome, kad jis yra gerokai tobulintinas ir pridėtinė vertė galėtų būti žymiai didesnė sukuriama tuos prioritetus perskirsčius šiek tiek kitaip“, – sakė M. Gudas.
„Šitas gražus planas su dideliais skaičiais yra tikrai įspūdingas, tačiau žiūrint detaliau mes matome ir turime tam tikrų pastabų, kurios mums skauda, nes šiuo metu Lietuvos pramonė išgyvena ne dvi ir ne tris – mes suskaičiuojame praktiškai penkias ar šešias krizes vienu metu“, – teigė pramonininkų atstovas.
Pasak jo, tai kovido krizės liekamieji reiškiniai, sutrikusios tiekimo grandinės, energetikos krizė, kai kurių rinkų praradimas dėl geopolitinės situacijos, taip pat tebesitęsianti lustų krizė.
M. Gudas ministerijos plane teigė apskritai pasigedęs tinkamo dėmesio pramonės sektoriui.
„Matome, kad didžioji dalis šito milijardo vis dėlto yra skiriama „minkštosioms“ priemonėms, skaitmeninimui ir būtent valstybinio sektoriaus skaitmeninimui, nepaliekant tinkamos dalies tam pramonės lokomotyvui“, – kalbėjo M. Gudas.
„Norėtume ir sieksime ir prašysime ministerijos skirti didesnį dėmesį energetiniam efektyvumui, būtent į vidutinio ar ilgesnio laikotarpio priemones, taip pat ministrės paminėtas savas žaliosios energijos generacijas ir gamybos skaitmeninimui būtiną infrastruktūrą“, – sakė pramonininkų atstovas.
Iki 2023 metų pabaigos Vyriausybė planuoja per įvairias priemones šalies verslui ir viešajam sektoriui skirti beveik 1 mlrd. eurų. Iki šių metų pabaigos tikimasi paskelbti kvietimų finansinei paramai, kurios vertė – apie 400 mln. eurų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Finansavimas iš Europos Sąjungos (ES) fondų bus skirtas įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, investicijų, taip pat valstybės ir verslo skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse.
